Programuotojai – pradinių klasių moksleiviai?

Publikuota: 2017 m. spalio 23 d. pirmadienis

Gyvename technologijų amžiuje. Auga karta, kuri greitai perpranta skaitmeninių įrenginių programas, o valdyti jas išmoksta lengvai ir intuityviai. Ar negalėtume įgimtą vaikų smalsumą nukreipti ne vartojimo, o kūrybos kryptimi? Ar negalėtų jie jau nuo mažens pradėti kurti kompiuterines programas? Programavimo specialistai įsitikinę, kad mokyti programavimo vaikus būtų tikslinga jau pradinėse klasėse.

Skatina loginį mąstymą

„Mokytis programavimo kalbų pradinėse klasėse būtų privalumas. Jeigu šiuo laikotarpiu vaikas išmoks bent vieną programavimo kalbą – tai jam pačiam bus didelis pliusas daugeliu atžvilgiu. Mano manymu, mokytis programavimo kalbų reikėtų nuo ketvirtos klasės. Tai padėtų mokiniui sustiprinti loginį mąstymą, be to, jis galėtų pritaikyti savo turimas programavimo žinias praktikoje, pvz., galėtų kurti įvairaus sudėtingumo interneto tinklalapius, mobilias programėles, programuoti elektronines sistemas ar panašiai. Ateityje jis galėtų pasirinkti studijas informacinių technologijų srityje“, – sako Europos programavimo savaitės („CodeWeek“) savanoris Piotr Cybulskij.

Klaipėdos moksleivių saviraiškos centre dirbantis Piotr Cybulskij neseniai įkūrė jaunųjų programuotojų bendruomenę „Seaport Developers“, kurioje savo programavimo žinias kūrybiškai pritaiko šeši itin gabūs moksleiviai. „Kuriame įdomius nekomercinius projektus mobiliesiems įrenginiams ir ne tik“, – sako bendruomenės iniciatorius ir įkūrėjas Piotr Cybulskij. Jis įsitikinęs: gyvename informacinių technologijų amžiuje, tad ši sritis turi ir visada turės didžiausią paklausą.

Programuoti gali išmokti visi

Europos programavimo savaitės metu jis lankėsi Kretingoje – iš trijų pasiūlytų mokyklų pasirinko Kretingos Simono Daukanto progimnaziją. Moksleivių susidomėjimas programavimu nustebino savanorį renginio vedėją.

„Susirinko netikėtai daug moksleivių. Visi buvo labai dėmesingi, aktyviai domėjosi pamokomis, uždavinėjo klausimus. Kai kurie mokiniai buvo susipažinę su interneto technologijomis, nors ir nežinojo, kaip pradėti kurti tinklalapius“, – pasakoja Piotr Cybulskij.

Antra mokymų diena, pasak programavimo specialisto, buvo žymiai turiningesnė. Mokiniai išmoko kurti bazines mobiliųjų telefonų programėles, susipažino su JAVA programavimo kalba

„Kai atvažiuoju į mokyklą, vaikai dažniausiai jau turi kokių nors programavimo žinių. Kai kurie jų moka kelias programavimo kalbas, pvz., „Python“, „C++“, „HTML“. Manau, kad programavimo pamokų ir specialistų poreikis mokyklose yra akivaizdus – jų reikia daugiau. Be to, programuoti gali išmokti visi, tik reikia noro ir pastangų“, – pastebi Europos programavimo savaitės savanoris.

Europos programavimo savaitė

Europos programavimo savaitė šiemet rengiama spalio 7–22 dienomis. Į ją įsitraukia savanoriai daugiau kaip keturiose dešimtyse šalių – pedagogai, bibliotekininkai, įmonėse dirbantys programavimo specialistai, moksleiviai ir jų tėvai.

„Kvietimas mokytis programuoti ir Europos programavimo savaitė yra atsakas į labai pasikeitusį mūsų gyvenimą ir aktualiausius – visų ir kiekvieno atskirai – gyvenimo poreikius. Šiandien mes kitaip dirbame, mokomės, perkame, bendraujame, netgi kitaip susipažįstame su savo gyvenimo partneriais“, – sako Europos programavimo savaitės renginius Lietuvoje koordinuojančios asociacijos „Langas į ateitį“ vadovė Loreta Križinauskienė.

Šaltinis: Pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras

     

 


Captcha
 

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »