Programuotojai – pradinių klasių moksleiviai?

Publikuota: 2017 m. spalio 23 d. pirmadienis

Gyvename technologijų amžiuje. Auga karta, kuri greitai perpranta skaitmeninių įrenginių programas, o valdyti jas išmoksta lengvai ir intuityviai. Ar negalėtume įgimtą vaikų smalsumą nukreipti ne vartojimo, o kūrybos kryptimi? Ar negalėtų jie jau nuo mažens pradėti kurti kompiuterines programas? Programavimo specialistai įsitikinę, kad mokyti programavimo vaikus būtų tikslinga jau pradinėse klasėse.

Skatina loginį mąstymą

„Mokytis programavimo kalbų pradinėse klasėse būtų privalumas. Jeigu šiuo laikotarpiu vaikas išmoks bent vieną programavimo kalbą – tai jam pačiam bus didelis pliusas daugeliu atžvilgiu. Mano manymu, mokytis programavimo kalbų reikėtų nuo ketvirtos klasės. Tai padėtų mokiniui sustiprinti loginį mąstymą, be to, jis galėtų pritaikyti savo turimas programavimo žinias praktikoje, pvz., galėtų kurti įvairaus sudėtingumo interneto tinklalapius, mobilias programėles, programuoti elektronines sistemas ar panašiai. Ateityje jis galėtų pasirinkti studijas informacinių technologijų srityje“, – sako Europos programavimo savaitės („CodeWeek“) savanoris Piotr Cybulskij.

Klaipėdos moksleivių saviraiškos centre dirbantis Piotr Cybulskij neseniai įkūrė jaunųjų programuotojų bendruomenę „Seaport Developers“, kurioje savo programavimo žinias kūrybiškai pritaiko šeši itin gabūs moksleiviai. „Kuriame įdomius nekomercinius projektus mobiliesiems įrenginiams ir ne tik“, – sako bendruomenės iniciatorius ir įkūrėjas Piotr Cybulskij. Jis įsitikinęs: gyvename informacinių technologijų amžiuje, tad ši sritis turi ir visada turės didžiausią paklausą.

Programuoti gali išmokti visi

Europos programavimo savaitės metu jis lankėsi Kretingoje – iš trijų pasiūlytų mokyklų pasirinko Kretingos Simono Daukanto progimnaziją. Moksleivių susidomėjimas programavimu nustebino savanorį renginio vedėją.

„Susirinko netikėtai daug moksleivių. Visi buvo labai dėmesingi, aktyviai domėjosi pamokomis, uždavinėjo klausimus. Kai kurie mokiniai buvo susipažinę su interneto technologijomis, nors ir nežinojo, kaip pradėti kurti tinklalapius“, – pasakoja Piotr Cybulskij.

Antra mokymų diena, pasak programavimo specialisto, buvo žymiai turiningesnė. Mokiniai išmoko kurti bazines mobiliųjų telefonų programėles, susipažino su JAVA programavimo kalba

„Kai atvažiuoju į mokyklą, vaikai dažniausiai jau turi kokių nors programavimo žinių. Kai kurie jų moka kelias programavimo kalbas, pvz., „Python“, „C++“, „HTML“. Manau, kad programavimo pamokų ir specialistų poreikis mokyklose yra akivaizdus – jų reikia daugiau. Be to, programuoti gali išmokti visi, tik reikia noro ir pastangų“, – pastebi Europos programavimo savaitės savanoris.

Europos programavimo savaitė

Europos programavimo savaitė šiemet rengiama spalio 7–22 dienomis. Į ją įsitraukia savanoriai daugiau kaip keturiose dešimtyse šalių – pedagogai, bibliotekininkai, įmonėse dirbantys programavimo specialistai, moksleiviai ir jų tėvai.

„Kvietimas mokytis programuoti ir Europos programavimo savaitė yra atsakas į labai pasikeitusį mūsų gyvenimą ir aktualiausius – visų ir kiekvieno atskirai – gyvenimo poreikius. Šiandien mes kitaip dirbame, mokomės, perkame, bendraujame, netgi kitaip susipažįstame su savo gyvenimo partneriais“, – sako Europos programavimo savaitės renginius Lietuvoje koordinuojančios asociacijos „Langas į ateitį“ vadovė Loreta Križinauskienė.

Šaltinis: Pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

VGTU studentai kels Vilnių į virtualią realybę

Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) jau trečią kartą vieši Žilvinas Lilas – Kelno (Vokietija) medijų meno akademijos profesorius, vienas iš Paidia instituto Kelne įkūrėjų, ketverius metus dirbęs kompanijoje „Disney“, nuo 2004 m. dėstantis akademinei bendruomenei, verslo ir vyriausybinėms institucijoms daugiau nei dešimtyje šalių. skaityti »

7 patarimai abiturientams, kaip pasirinkti tinkamas studijas

Jau greitai Lietuvos abiturientai ne tik laikys brandos egzaminus, bet ir darys vieną svarbiausių sprendimų savo gyvenime – rinksis studijas ir kartu ir būsimą karjeros kelią. skaityti »

„LOGO“ olimpiada atskleidė tendenciją: vis daugiau merginų renkasi IT mokslus

Programavimą renkasi vis daugiau merginų. Tokią tendenciją išryškino šių metų „LOGO“ konkursas ir olimpiada, kurioje dalyvavo 106 antrų-aštuntų klasių mergaitės. skaityti »

Garsiniai skaitymai supažindins su geriausiomis 2016 m. knygomis vaikams

Pasakos prieš miegą – įprastas dalykas. O jei pasaka pradėtume rytą? skaityti »

Vaikų knygos dieną bus apdovanoti labiausiai nusipelnę vaikų literatūros kūrėjai

Nacionaliniame dramos teatre, iškilmingai bus apdovanoti 2016 m. labiausiai nusipelnę vaikų literatūros kūrėjai: rašytojai, iliustruotojai, vertėjai, taip pat skaitymo skatinimo specialistai ir tyrinėtojai. skaityti »

Tyrimas atskleidė, kaip pedagogai žada sudominti šiuolaikinį mokinį

Skaitmeninės technologijos skinasi kelią į mokyklas ir gali atverti daugiau galimybių tiek mokiniams, tiek mokytojams, rodo bendrovės „Samsung“ vykdyta mokytojų apklausa Vokietijoje. skaityti »

VDU bus įkurtas pirmasis Lietuvoje Kūrybinių ir kultūrinių inovacijų kompetencijos centras

Bendradarbiaujant su italų mokslininkais ir sekant Australijos, D. Britanijos ir kitų šalių pavyzdžiu, Lietuvoje bus steigiamas pirmasis Kūrybinių ir kultūrinių inovacijų kompetencijos centras – Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) laimėjo šio centro kūrimui skirtą Europos Komisijos (EK) remiamą projektą, finansuojamą pagal Europos tyrimų ir inovacijų programą „Horizon 2020“. skaityti »

VU profesorius – pirmasis Lietuvos mokslininkas, gavęs prestižinę Europos mokslo tarybos dotaciją

Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro Biotechnologijos instituto profesoriui Sauliui Klimašauskui paskirta prestižinė, 2,5 mln. eurų siekianti Europos mokslo tarybos (EMT) dotacija patyrusiems mokslininkams (angl. European Research Council Advanced Grant). skaityti »

Vilniaus universitete gimsta tradicija teikti Atminties diplomus

„Grįžtanti atmintis – Recovering Memory“. Taip pavadintas Vilniaus universiteto (VU) projektas, kuriuo siekiama prisiminti ir pagerbti tuos bendruomenės narius, studentus ir darbuotojus, kurie dėl permainingos Lietuvos istorijos, totalitarinių režimų ar vietos žmonių kolaboravimo buvo pašalinti iš universiteto, neteko galimybės baigti studijas, įgyti išsilavinimą, tęsti mokslinius tyrimus, pedagoginę ar kitą su universitetu susijusią veiklą. skaityti »

Tautinių mažumų departamentas skelbia baigiamųjų mokslo darbų konkursą

Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės skelbia baigiamųjų mokslo darbų Lietuvos tautinių mažumų tematika konkursą. skaityti »