Programuotojai – pradinių klasių moksleiviai?

Publikuota: 2017 m. spalio 23 d. pirmadienis

Gyvename technologijų amžiuje. Auga karta, kuri greitai perpranta skaitmeninių įrenginių programas, o valdyti jas išmoksta lengvai ir intuityviai. Ar negalėtume įgimtą vaikų smalsumą nukreipti ne vartojimo, o kūrybos kryptimi? Ar negalėtų jie jau nuo mažens pradėti kurti kompiuterines programas? Programavimo specialistai įsitikinę, kad mokyti programavimo vaikus būtų tikslinga jau pradinėse klasėse.

Skatina loginį mąstymą

„Mokytis programavimo kalbų pradinėse klasėse būtų privalumas. Jeigu šiuo laikotarpiu vaikas išmoks bent vieną programavimo kalbą – tai jam pačiam bus didelis pliusas daugeliu atžvilgiu. Mano manymu, mokytis programavimo kalbų reikėtų nuo ketvirtos klasės. Tai padėtų mokiniui sustiprinti loginį mąstymą, be to, jis galėtų pritaikyti savo turimas programavimo žinias praktikoje, pvz., galėtų kurti įvairaus sudėtingumo interneto tinklalapius, mobilias programėles, programuoti elektronines sistemas ar panašiai. Ateityje jis galėtų pasirinkti studijas informacinių technologijų srityje“, – sako Europos programavimo savaitės („CodeWeek“) savanoris Piotr Cybulskij.

Klaipėdos moksleivių saviraiškos centre dirbantis Piotr Cybulskij neseniai įkūrė jaunųjų programuotojų bendruomenę „Seaport Developers“, kurioje savo programavimo žinias kūrybiškai pritaiko šeši itin gabūs moksleiviai. „Kuriame įdomius nekomercinius projektus mobiliesiems įrenginiams ir ne tik“, – sako bendruomenės iniciatorius ir įkūrėjas Piotr Cybulskij. Jis įsitikinęs: gyvename informacinių technologijų amžiuje, tad ši sritis turi ir visada turės didžiausią paklausą.

Programuoti gali išmokti visi

Europos programavimo savaitės metu jis lankėsi Kretingoje – iš trijų pasiūlytų mokyklų pasirinko Kretingos Simono Daukanto progimnaziją. Moksleivių susidomėjimas programavimu nustebino savanorį renginio vedėją.

„Susirinko netikėtai daug moksleivių. Visi buvo labai dėmesingi, aktyviai domėjosi pamokomis, uždavinėjo klausimus. Kai kurie mokiniai buvo susipažinę su interneto technologijomis, nors ir nežinojo, kaip pradėti kurti tinklalapius“, – pasakoja Piotr Cybulskij.

Antra mokymų diena, pasak programavimo specialisto, buvo žymiai turiningesnė. Mokiniai išmoko kurti bazines mobiliųjų telefonų programėles, susipažino su JAVA programavimo kalba

„Kai atvažiuoju į mokyklą, vaikai dažniausiai jau turi kokių nors programavimo žinių. Kai kurie jų moka kelias programavimo kalbas, pvz., „Python“, „C++“, „HTML“. Manau, kad programavimo pamokų ir specialistų poreikis mokyklose yra akivaizdus – jų reikia daugiau. Be to, programuoti gali išmokti visi, tik reikia noro ir pastangų“, – pastebi Europos programavimo savaitės savanoris.

Europos programavimo savaitė

Europos programavimo savaitė šiemet rengiama spalio 7–22 dienomis. Į ją įsitraukia savanoriai daugiau kaip keturiose dešimtyse šalių – pedagogai, bibliotekininkai, įmonėse dirbantys programavimo specialistai, moksleiviai ir jų tėvai.

„Kvietimas mokytis programuoti ir Europos programavimo savaitė yra atsakas į labai pasikeitusį mūsų gyvenimą ir aktualiausius – visų ir kiekvieno atskirai – gyvenimo poreikius. Šiandien mes kitaip dirbame, mokomės, perkame, bendraujame, netgi kitaip susipažįstame su savo gyvenimo partneriais“, – sako Europos programavimo savaitės renginius Lietuvoje koordinuojančios asociacijos „Langas į ateitį“ vadovė Loreta Križinauskienė.

Šaltinis: Pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Kiekvienoje Vilniaus mokykloje – atviros mikrokompiuterių erdvės

Kovo 20 d. sostinės savivaldybės Jaunimo informacijos centre „Genio“ progimnazijos penktokai mikrokompiuteriais matavo patalpos temperatūrą, kūrė šviesoforo algoritmą ir eksperimentavo. skaityti »

Ateitis priklausys miestuose gyvenantiems kūrybingiems žmonėms

Pasak R. Dargio, į darbo rinką jau ateina naujos kartos darbuotojai, kurių prioritetai skiriasi nuo rinkos senbuvių. skaityti »

Skelbiamas 2017 metų Kalbos premijos konkursas

Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija, vadovaudamasi 2016 m. gruodžio 22 d. Seimo nutarimu Nr. XI-186, skelbia 2017 metų Kalbos premijos konkursą. skaityti »

Švietimo ir mokslo komitetas nagrinėjo tarptautinių švietimo tyrimų rezultatus

Švietimo ir mokslo komitetas kovo 15 d. posėdyje išklausė Švietimo ir mokslo ministerijos pranešimą apie 2015 metų tarptautinių švietimo tyrimų – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos PISA ir Švietimo pasiekimų vertinimo tarptautinės asociacijos TIMSS rezultatus. skaityti »

Ar buhalteriai išnyks kaip dinozaurai?

Sparčiai vystantis technologijoms, vis dažniau viešojoje erdvėje pasigirsta nuogąstavimų, kad buhalteriai yra viena iš tų profesijų, kurios poreikis artimiausiu dešimtmečiu smarkiai sumažės. skaityti »

Lietuviškas vadovėlis – geriausia mokymosi priemonė pasaulyje

Ekonomikos vadovėlis „Ekonomika per 31 valandą”, kurį parengė ir išleido Lietuvos laisvosios rinkos institutas paskelbtas geriausia edukacine priemone pasaulyje. skaityti »

Ateities IT: programavimo įgūdžių nebepakaks

Ateities IT specialistams, kurie tikisi ne tik atlikti paskirtas užduotis, bet ir kurti IT sprendimus, reikės papildomų kompetencijų. skaityti »

Bibliotekomis naudojasi daugiau nei milijonas Lietuvos gyventojų

Lietuvos bibliotekų durys 2016 m. buvo atvertos 22,8 milijono kartų. skaityti »

Ar IT specialistui būtinas diplomas?

Bendraujant su moksleiviais ar žmonėmis, ieškančiais naujo karjeros kelio, dažnai tenka išgirsti abejonę, kam tas universitetas, jei galima iš karto pradėti savo verslą. skaityti »

VU komunikacijos kampanija „Belaukiant Nobelio” – geriausia Baltijos šalyse

Vilniaus universiteto komunikacijos kampanija „Belaukiant Nobelio”, kurios metu buvo pristatyta VU Gyvybės mokslų centro profesoriaus Virginijaus Šikšnio atrasta genomo redagavimo technologija CRISPR-Cas9 – „DNR žirklės” – buvo įvertinta kaip geriausia viešojo sektoriaus įvaizdinė kampanija Baltijos šalyse konkurse „Mi:t&links. Baltic Communication Awards 2017”. skaityti »