Rengiant pedagogus – ypatingas dėmesys praktikai

Publikuota: 2016 m. gegužės 5 d. ketvirtadienis

Švietimo ir mokslo ministerija parengė pedagogų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo kaitos gaires. Jose stiprinama pedagoginės praktikos svarba, akcentuojama pagalba pirmaisiais darbo metais, numatomos lankstesnės galimybės rengti kelių dalykų mokytojus, pabrėžiamas dėmesys mokytojo profesijos patrauklumui ir prestižo kėlimui.

Kaip pažymi švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė, darbo rinkoje šiuo metu yra dirbančių pedagogų perteklius, jei skaičiuojame pagal ES vidurkį, kur 1 mokytojas moko 15 mokinių, tuo tarpu Lietuvoje – 8,6 mokinio. Trečdalis mokytojų dirba ne pilnu krūviu, t.y. turi iki 18 kontaktinių valandų.

Tarptautinės Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenimis, Lietuvoje kasmet pedagogines studijas baigusių ir neįsidarbinančių mokytojais – apie 85 proc. Tačiau ateityje numatomas jaunų motyvuotų pedagogų poreikis. Pedagogų trūkumą galime pajusti po maždaug septynerių metų – daugiau nei 30 proc. pedagogų šiuo metu yra vyresni nei 55 metai.

„Pats laikas iš esmės pertvarkyti pedagogų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo sistemą. Mūsų tikslas – kvalifikuoti, profesionalūs, nuolat tobulėjantys mokytojai, – sako ministrė A. Pitrėnienė. – Inicijuojame ilgalaikę mokytojo profesijos patrauklumo ir prestižo kėlimo programą. Norime pritraukti pačius gabiausius jaunuolius dirbti mokytojais – charizmatiškus, įdomius, intelektualius, motyvuotus. Tai keis ir visos mokyklos veidą.“

Itin svarbi būsimųjų pedagogų atranka – būtina, kad pedagogo kelią rinktųsi motyvuoti ir atitinkamų savybių turintys jaunuoliai.

Stiprinamas pedagogų rengimas

Pedagoginių studijų metu daugiau laiko turėtų būti skiriama praktikoms ir praktinei veiklai. Peržiūrint studijų programas, turi būti dar labiau sustiprinta pedagoginė praktika: jos organizavimas, studentų ir mentorių bendradarbiavimas ir kt. Dalis studijų turėtų vykti realiomis būsimo darbo sąlygomis – mokykloje. Tokiu būdu studijų metu jaunuoliai įsivertintų, ar jie gali dirbti pedagogo darbą.

Siekiama stiprinti praktinį pedagogų rengimą ir mentorystę, kuriant efektyvią pagalbos mokytojui sistemą pirmaisiais darbo metais.

Numatoma nuolat tirti nacionalinį pedagogų poreikį ir su tuo sieti tikslinį pedagogų rengimo finansavimą. Siekiant užtikrinti efektyvų valstybės lėšų naudojimą ir reikalingų specialistų rengimą, būsimųjų pedagogų studijoms šiemet pirmą kartą skiriamas tikslinis finansavimas.

Seimui patvirtinus naują Mokslo ir studijų įstatymą, bus peržiūrėtas Pedagogų rengimo reglamentas. Tai sudarys lankstesnes galimybes rengti kelių dalykų mokytojus.

Kvalifikacijos tobulinimas: vietoj epizodinių seminarų – tęstinės programos

Valstybės mastu patvirtinti mokytojų kvalifikacijos tobulinimo prioritetai. Pereinama nuo trumpalaikių, epizodinių seminarų ar renginių prie tęstinių kursų ar programų. Siūloma, kad viena kvalifikacijos tobulinimo programa truktų bent 40 val. Kvalifikacijos tobulinimas priartinamas prie mokyklos poreikių, programa gali būti rengiama mokyklų komandoms, ne tik pavieniams mokytojams.

Siekiant motyvuoti pedagogus nuolat tobulinti profesinę kvalifikaciją, siūloma keisti pedagogų atestacijos nuostatus. Atestuojant pedagogus siūloma nustatyti kasmetinį vadovo ir mokytojo vertinamąjį pokalbį bei pedagogų atestaciją kas penkeri metai. Suteikiant aukštesnę kvalifikacinę kategoriją siūloma  numatyti  išorinį vertinimą, įtraukiant regioninio ir nacionalinio lygmens ekspertus.

Siūloma suteikti pedagogams galimybę įgijus aukštesnę kvalifikacinę kategoriją gauti atlygį už kitas funkcijas, pavyzdžiui, mentoriaus, konsultanto, kvalifikacijos tobulinimo lektoriaus, vertintojo ir pan. Planuojama atnaujinti atestacijos kriterijus, ne mažiau kaip dešimtadalį kriterijų specializuojant pagal pedagogo veiklos specifiką.

Dėl pedagogų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo kaitos susitarta remiantis viešosiomis konsultacijomis ir socialinių partnerių siūlymais.

Šaltinis: smm.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »