ŠMM ir verslas sutaria dėl švietimo sistemoje būtinų pokyčių

Publikuota: 2016 m. gruodžio 16 d. penktadienis

Mokytojų rengimas, mokymo programų atnaujinimas, profesinis orientavimas, neformalus ugdymas, švietimo iššūkiai regionuose, glaudesnis verslo ir mokslo institucijų bendradarbiavimas – šias temas Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis aptarė su naująja švietimo ir mokslo ministre Jurgita Petrauskiene.

„Švietimas – sritis, kurioje kur besi, ten skauda: visur problemos. Bet visi jau supranta, kad reikalingi pokyčiai. Deja, paprastų receptų nėra. Švietime nėra taip, kaip įmonėje: pakeitus valdybą ar vieną vadovą visų problemų neišspręsi. Vienas ministras nieko negali padaryti. Ministerija turi duoti kryptį ir instrumentus, bet turime veikti visi: verslas, politikai, mokyklų bendruomenė. Jeigu nebus bendros aiškios krypties, tuomet pokyčiai neįvyks. Vienas pirmųjų darbų Vyriausybės programos įgyvendinimo planas, bet jį įgyvendinant turi dirbti visos bendruomenės kartu“, – sako J. Petrauskienė.

Pasak R. Dargio, daugėja bandymų supriešinti didžiuosius darbdavius ir likusią visuomennę, mokyklose vaikai nėra mokomi verslumo, valstybė nesistengia auginti ir stiprinti vidurinę klasę: „Nuo Vakarų atsiliekame vidutinių ir smulkių įmonių skaičiumi, taip pat turime potencialo sužibėti ir  aukštesnės pridėtinės vertės sektoriuose, todėl labai svarbu, kad valstybė savo ateitį grįstų kūrybingais, išmaniais žmonėmis. Tam reikalinga privaloma mokytojų rengimo programa, efektyvi dabartinių mokytojų perkvalifikavimo programa, profesinio orientavimo sistema, pameistrystės programa, aktyvesnis profesinių ir verslo bendradarbiavimas“.

J. Petrauskienės teigimu, jeigu norime stiprių mokytojų, juos turi rengti stiprūs universitetai. Svarbus ir verslo dalyvavimas neformaliame švietime bei mokymosi visą gyvenimą srityje. Profesinio rengimo srityje ministrė pasigenda aiškios krypties ir pastebi, kad į sektorinius centrus investuoti pinigai, tačiau iš jų grąžos nereikalaujama.

„Šiuo metu vaikams trūksta kūrybingumo lavinimo, žinių, kaip sukurti produktą, kaip ugdyti asmeninius talentus. Neformaliame švietime ir verslas turi visiškai kitaip pristatyti patį gamybos ir viso verslo procesą: reikia padėti vaikams suvokti kaip veikia įmonės, mokyklose turi būti metodiškai aiškinama, kas yra marketingas, logistika, dizainas. Šiuo metu apie tai nėra kalbama“, – teigia R. Dargis.

Ministrė siūlo švietimo politiką susieti su regionine politika, nes dabar tarp didmiesčių ir regiono mokyklų neretai žioji praraja: „Geros ir blogos, mokyklos, silpni ir stiprūs mokytojai ir t. t. – dabar netolygumas labai didžiulis, todėl reikalingi sprendimai, kaip tą netolygumą mažinti. Turime padėti savivaldai rasti sprendimus“.

Šaltinis: lpk.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Kiekvienoje Vilniaus mokykloje – atviros mikrokompiuterių erdvės

Kovo 20 d. sostinės savivaldybės Jaunimo informacijos centre „Genio“ progimnazijos penktokai mikrokompiuteriais matavo patalpos temperatūrą, kūrė šviesoforo algoritmą ir eksperimentavo. skaityti »

Ateitis priklausys miestuose gyvenantiems kūrybingiems žmonėms

Pasak R. Dargio, į darbo rinką jau ateina naujos kartos darbuotojai, kurių prioritetai skiriasi nuo rinkos senbuvių. skaityti »

Skelbiamas 2017 metų Kalbos premijos konkursas

Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija, vadovaudamasi 2016 m. gruodžio 22 d. Seimo nutarimu Nr. XI-186, skelbia 2017 metų Kalbos premijos konkursą. skaityti »

Švietimo ir mokslo komitetas nagrinėjo tarptautinių švietimo tyrimų rezultatus

Švietimo ir mokslo komitetas kovo 15 d. posėdyje išklausė Švietimo ir mokslo ministerijos pranešimą apie 2015 metų tarptautinių švietimo tyrimų – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos PISA ir Švietimo pasiekimų vertinimo tarptautinės asociacijos TIMSS rezultatus. skaityti »

Ar buhalteriai išnyks kaip dinozaurai?

Sparčiai vystantis technologijoms, vis dažniau viešojoje erdvėje pasigirsta nuogąstavimų, kad buhalteriai yra viena iš tų profesijų, kurios poreikis artimiausiu dešimtmečiu smarkiai sumažės. skaityti »

Lietuviškas vadovėlis – geriausia mokymosi priemonė pasaulyje

Ekonomikos vadovėlis „Ekonomika per 31 valandą”, kurį parengė ir išleido Lietuvos laisvosios rinkos institutas paskelbtas geriausia edukacine priemone pasaulyje. skaityti »

Ateities IT: programavimo įgūdžių nebepakaks

Ateities IT specialistams, kurie tikisi ne tik atlikti paskirtas užduotis, bet ir kurti IT sprendimus, reikės papildomų kompetencijų. skaityti »

Bibliotekomis naudojasi daugiau nei milijonas Lietuvos gyventojų

Lietuvos bibliotekų durys 2016 m. buvo atvertos 22,8 milijono kartų. skaityti »

Ar IT specialistui būtinas diplomas?

Bendraujant su moksleiviais ar žmonėmis, ieškančiais naujo karjeros kelio, dažnai tenka išgirsti abejonę, kam tas universitetas, jei galima iš karto pradėti savo verslą. skaityti »

VU komunikacijos kampanija „Belaukiant Nobelio” – geriausia Baltijos šalyse

Vilniaus universiteto komunikacijos kampanija „Belaukiant Nobelio”, kurios metu buvo pristatyta VU Gyvybės mokslų centro profesoriaus Virginijaus Šikšnio atrasta genomo redagavimo technologija CRISPR-Cas9 – „DNR žirklės” – buvo įvertinta kaip geriausia viešojo sektoriaus įvaizdinė kampanija Baltijos šalyse konkurse „Mi:t&links. Baltic Communication Awards 2017”. skaityti »