Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė Mokslo ir studijų įstatymo pataisas, kurios padės pakelti aukštojo mokslo kokybę, orientuoti studijas į darbo rinkos ir valstybės poreikius bei skatinti inovacijas.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė Mokslo ir studijų įstatymo pataisas, kurios padės pakelti aukštojo mokslo kokybę, orientuoti studijas į darbo rinkos ir valstybės poreikius bei skatinti inovacijas. Seimo priimtas pataisas inicijavo šalies vadovė.
Pasak Prezidentės, kvalifikuotos darbo jėgos parengimas yra vienas svarbiausių prioritetų, siekiant didinti šalies konkurencingumą ir skatinti inovacijų plėtrą, todėl būtina užtikrinti, kad mokslo ir studijų kokybės kartelė būtų aukštai iškelta ir atitiktų valstybės bei rinkos poreikius.
Priimtose įstatymų pataisose numatyta, kad į aukštosios mokyklos tiek valstybės finansuojamas, tiek mokamas bakalauro studijas būtų priimami absolventai, išlaikę bent vieną valstybinį brandos egzaminą ar turintys jam prilygintą mokymosi rezultatų įvertinimą. Dabar į universitetus ir kolegijas įstoja labai silpnais pažymiais mokyklą baigę abiturientai – tai menkina aukštąjį išsilavinimą ir stabdo šalies ekonominį konkurencingumą.
Įstatymo pataisomis taip pat įtvirtinta nuostata, kad valstybinės aukštosios mokyklos, vertindamos ir akredituodamos studijų programas, privalo atsižvelgti į valstybės poreikius. Dabar aukštosios mokyklos kiekvienais metais registruoja vis naujas studijų programas, mažai atsižvelgdamos į būsimųjų specialistų perspektyvas darbo rinkoje. Šiuo metu Lietuvoje yra registruota beveik 1,8 tūkst. studijų programų, kai, pavyzdžiui, Suomijoje – 450, Estijoje apie – 200.
Lietuva pagal aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų skaičių lenkia daugelį Europos šalių, tačiau pagal pasaulio inovatyvumo reitingą esame tik 39 vietoje. Net 44 proc. darbdavių teigia, kad aukštųjų mokyklų absolventams trūksta žinių ir įgūdžių.
Siekiant užtikrinti skaidrumą ir atskaitomybę visuomenei, įstatymo pataisomis nustatyta, kad viešai bus skelbiami ne tik bendrojo, bet ir papildomo priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatai. Šiemet per papildomą priėmimą į likusias laisvas studijų vietas buvo priimta iki 20 proc. studentų, neskelbiant tokių priėmimo rezultatų ar konkursinių balų. Taip pat aukštosios mokyklos turės viešai skelbti savo metinės veiklos ataskaitas. Praktika viešinti aukštųjų mokyklų veiklos rezultatus taikoma ir kitose pasaulio šalyse – JAV, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje.
Šiuo metu Lietuvos aukštosiose mokyklose studijuoja apie 150 tūkst. studentų, iš jų 46 proc. valstybės finansuojamose vietose. Beveik pusė aukštųjų mokyklų absolventų dirba jų kvalifikacijos lygmens neatitinkantį darbą.