Studentai: finansavimą reikia didinti, o ne perskirstyti

Publikuota: 2013 m. spalio 27 d. sekmadienis

Lietuvos studentų sąjunga kartu su Vilniaus universiteto Studentų atstovybe (VU SA), atkreipdamos dėmesį į spaudoje pasirodžius Švietimo ir mokslo viceministro Rimanto Vaitkaus pasisakymus, primena, kad studentams reikia ne „kosmetinio“ aukštojo mokslo sistemos pagražinimo, bet realių sprendimų, užtikrinančių studijų kokybės gerinimą. Studentų nuomone, finansavimo perskirstymas nieko nepakeis, norint inicijuoti tikrus pokyčius, būtina skirti didesnį finansavimą.

„Šiuo metu valstybės finansuojamose vietose studijuoja apie 55 proc. studentų. Manome, kad šis skaičius neturėtų mažėti, esamas visiškai finansuojamų studentų vietų skaičius turi išlikti stabilus ir netgi didėti, ne tik procentine išraiška (atsižvelgiant į priimamų studentų skaičių), tačiau išlaikant esamą pilnai finansuojamų studentų skaičių. Manome, kad vien finansavimo sistemos pakeitimas, biudžeto skyles „lopant“ nieko už studijas nemokančių studentų sąskaita, realiai situacijos pakeisti negali. Tad norisi pabrėžti, jog mokančių už studijas studentų finansinę naštą derėtų mažinti, tačiau tai turėtų būti daroma ne gerai besimokančių studentų sąskaita“, – sakė Studentų sąjungos prezidentas Paulius Baltokas.

Studentai nėra patenkinti, jog švietimas, nors ir įvardijamas kaip valstybės prioritetas, kasmet yra pamirštamas, kai ateina biudžeto skirstymo laikas. Jau eilę metų iš valstybės biudžeto aukštajam mokslui skiriamos lėšos mažėja. Studentų sąjungos ir VU SA atstovai yra įsitikinę, kad nepakeitus šios ydingos praktikos negalėsime kalbėti nei apie kokybiškas studijas, nei apie mažėjančią emigraciją ar kitų problemų sprendimus.

„Mokslo ir studijų įstatymo darbo grupės posėdžio metu, ministerijos atstovai pristatydami finansavimo modelius pateikė aiškius skaičius. Norint įvesti visuotinę studijų įmoka ir užtikrinti konstitucinę nuostatą, jog „gerai besimokantys“ studentai neturi mokėti, valstybei reikėtų skirti papildomus 40 milijonų litų. Tiek pat reikia norint aukštąjį mokslą Lietuvoje padaryti nemokamu. Atrodo, pasirinkimas yra paprastas ir darbo grupėje buvome priartėję prie sutarimo, jog bus siūlomas finansavimo modelis, kuriame studentai neturės mokėti, bet dabar atrodo, kad viskas prasideda nuo pradžių“ , – pažymėjo VU SA prezidentė Inga Kalpakovaitė.

Studentų atstovai mano, jog XVI Vyriausybės programoje numatytos nuostatos dėl aukštojo mokslo prieinamumo didinimo įgyvendinimas negali būti daromas valstybės finansuojamų studentų sąskaita, jų skaičius turi maksimaliai augti. Studentų sąjunga ir VU SA primena, kad Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro atliktoje apklausoje viena iš pagrindinių priežasčių likti studijuoti Lietuvoje jauni žmonės įvardijo galimybę studijuoti nemokamai. Šie rezultatai įrodo nuogąstavimų, jog visuotinės studijų įmokos įvedimas gali padidinti emigracijos ir protų nutekėjimo problemą, pagrįstumą.

Šaltinis: lss.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »