Studentai priėmė rezoliuciją dėl akademinio sąžiningumo

Publikuota: 2013 m. lapkričio 2 d. šeštadienis

Spalio 11–13 d. Klaipėdoje vyko Šiaurės šalių studentų sąjungų susitikimas (Nordic Organisational Meeting – NOM). 30 studentų atstovų, Europos studentų sąjungos atstovai ir aukštojo mokslo ekspertai diskutavo apie akademinio sąžiningumo svarbą ir užtikrinimą švietimo sistemoje.

Susitikimo metu priimta oficiali NOM pozicija dėl akademinio sąžiningumo skatinimo Šiaurės šalių regione. Dokumente akcentuojama, kad akademinis nesąžiningumas kuria sukčiavimo kultūrą, didina korupciją ir daro įtaką aukštojo mokslo nuvertėjimui. Aukštųjų mokyklų administracijos skatinamos netoleruoti nesąžiningo elgesio ir imtis prevencinių priemonių.

Susitikime dalyvavęs Studentų sąjungos prezidentas Paulius Baltokas teigia, kad būtina į šį reiškinį žvelgti ne tik iš studento pusės. „Norint efektyviai spręsti nesąžiningumo problemą reikia rasti kompromisą tarp visų suinteresuotų šalių. Privalome ne tik žinoti problemos mastus, bet ir apie ją garsiai kalbėti ir komunikuoti pokyčius“, – sakė P. Baltokas.

P. Baltoko teigimu dideli akademinio nesąžiningumo mąstai signalizuoja apie aukštojo mokslo nuvertėjimą ir sumažėjusią studentų motyvaciją mokytis. Todėl svarbu skirti dėmesį aukštojo mokslo kokybės gerinimui. NOM susitikimo metu priimta pozicija bus perduota Lietuvos universiteto rektorių ir kolegijų direktorių konferencijoms.

Lietuvos studentų sąjunga priklauso NOM nuo 2006 m. Šio renginio pagrindais – du kartus į metus organizuojami susitikimai, kurių metu organizacinio susitarimo narės siekia prieiti bendrą poziciją studentams aktualiais klausimais ar rasti aukštojo mokslo problemų sprendimus.

Šaltinis: lss.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Inovatyvūs mokymo metodai: mokytojams pamokose siūlys pasitelkti vaizdo žaidimus

Vaizdo žaidimai gali būti ne tik laisvalaikio praleidimo forma, bet ir puiki mokymosi priemonė. skaityti »

Ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų

Novatorius fizikas S. Tamulevičius teigia, kad ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų, kurių ištekliai gamtoje mažėja. skaityti »

Penkios specialybės, kurių Lietuvos darbdaviai ieško dažniausiai

IT specialistus personalo atrankos ekspertai išskiria kaip pačius geidžiamiausius darbo rinkoje. skaityti »

Mokiniai sprendžia: kas svarbiausia kuriant ateities Europos Sąjungą?

Rusijos agresija, pabėgėlių krizė, teroristiniai išpuoliai – šie klausimai aktualūs ne tik ES politikos ekspertams, bet ir mokiniams. skaityti »

MITA patvirtino finansavimą 16 naujų projektų: bus kuriamos perspektyvios technologijos

Išmani apykaklė, apsauganti nuo nuskendimo, gintaro gaminių klasifikatorius, saulės kolektorius mažaenerginiams pastatams, sveikatos dienoraštis, mobili 12V baterija, antenų sistema nanopalydovams, plataus ruožo radaro prototipas – tai tik keletą inovacijų, kurios Lietuvoje bus vystomos 2018 metais. skaityti »

Skelbiama nauja atranka į programą „Renkuosi mokyti!“

Projektas „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!“ skelbia naują mokyklų ir „Renkuosi mokyti!“ mokytojų atranką. skaityti »

Planuojama pertvarkyti vaikų socializacijos centrus

Per kelis ateinančius metus planuojama iš esmės pertvarkyti vaikų socializacijos centrus, sukuriant šiuolaikiškas įstaigas, kuriose būtų stiprinami socialiniai vaikų įgūdžiai. skaityti »

Ko galėtume pasimokyti iš Suomijos švietimo sistemos?

Suomijos švietimo sistema yra dažnai pateikiama kaip pavyzdys, kuriuo turėtų sekti kiekviena valstybė. skaityti »

XXI amžiaus švietimo sistema turi remtis kūrybiškumo ir atvirumo nesėkmei idėjomis

Mokyklos šiais laikais turi diegti ne tik konkrečios srities žinias, bet ir kūrybiškumą, plačias pažiūras, smalsumą. skaityti »

Programuotojai – pradinių klasių moksleiviai?

Programavimo specialistai įsitikinę, kad mokyti programavimo vaikus būtų tikslinga jau pradinėse klasėse. skaityti »