Švietimo ekspertai: sparti mobiliųjų technologijų plėtra reikalauja neatidėliotinų pokyčių mokyklose

Publikuota: 2012 m. liepos 19 d. ketvirtadienis

Mokymasis atmintinai, tekstų perrašinėjimas ranka ir kiti pasenę mokymosi metodai vis dar taikomi mokyklose. Tačiau, pasak ekspertų, siekiant geresnio pasirengimo būsimai profesinei veiklai pasenusius metodus ir priemones būtina keisti šiuolaikiškesnėmis. Prieš keletą metų Lietuvos mokyklose buvo pradėti taikyti pirmieji mobilieji įrenginiai: „iPod Touch“ delninukai ir „Apple“ planšetės „iPad“. Planšetes mokiniai sėkmingai pradėjo taikyti lietuvių ir užsienio kalbų, matematikos, dailės, muzikos ir gamtos mokslų pamokose.

„Akivaizdu, kad dabar mokyklose taikomi metodai ir priemonės jau tampa atgyvenę ir nebeatitinka poreikių. Visas galimybes išnaudoti trukdo nesuprantami draudimai ir nenoras, o gal net baimė ką nors keisti. Tad užuot draudę mokiniams naudotis mobiliaisiais įrenginiais mokykloje, mokykime juos tikslingai taikyti, supažindinkime su įvairiomis galimybėmis ir kartu kurkime naujas mokymosi tradicijas.

Visuomenėje dar gajus įsitikinimas, kad norint pasiekti gerų rezultatų, reikia daug mokytis atmintinai. Tačiau juk jau seniai akivaizdu, kad daug svarbiau mokėti kūrybiškai ir tikslingai pasinaudoti turimais informacijos šaltiniais“, - akcentuoja Kuršėnų Pavenčių vidurinės mokyklos anglų kalbos mokytoja Staselė Riškienė, kuri yra viena didžiausių mobiliojo mokymosi idėjos šalininkių.

Pasak švietimo ir ugdymo specialistų, sistemoje trūksta bendradarbiavimo: „Kad įvyktų greitesni pokyčiai, trūksta bendradarbiavimo ir susikalbėjimo tarp švietimo bendruomenės, visuomenės ir verslo. Mokytojams labai sunku argumentuotai pagrįsti naujovių naudą ir teikiamas galimybes. Be visuomenės palaikymo ir supratimo sunku daryti ką nors inovatyvaus. Labai norėtume, kad ateities karta būtų kūrybinga žinių visuomenė. Visuomenė, kuri sugebėtų ne vien naudotis pažangiomis technologijas, bet ir padėtų jas kurti“, – teigia Ugdymo plėtotės centro  (UPC) direktorius Giedrius Vaidelis.

Šiuo metu daugelyje Vakarų Europos mokyklų testuojamos ir sėkmingai diegiamos mobiliosios mokymosi priemonės, kur dėl paprastumo, suderinamumo ir didžiausio edukacijai skirtų programėlių pasirinkimo itin populiarūs „Apple“ produktai. Iš viso  „Apple” programų parduotuvėje galime rasti per 200 000 programų, skirtų „iPad“. Planšetės vaikams suteikia galimybę mokytis namie, mokykloje ar bet kurioje pasaulio vietoje. Mobilieji įrenginiai taip pat leidžia taikyti įvairesnes medžiagos pateikimo formas – knygas galima ne tik skaityti, bet ir klausyti audio formatu ar žiūrėti papildomų vaizdo įrašų.

 

S. Riškienės teigimu, mobiliųjų įrenginių galimybės mokymosi procese – beribės: „Prieš trejus metus pastebėjau, kad mokiniai vis dažniau naudojasi mobiliaisiais telefonais mokymosi tikslais. Pirmiausia jie ėmė fotografuoti užduotis ar mokymosi medžiagą nuo lentos. Vėliau pradėjo siųstis mp3 garso įrašus, kurie būdavo skirti namų darbams, ir prieš pamoką jų klausytis bei kartotis, greitai susirasti nežinomą žodį internetiniame żodyne ar kitos reikalingos informacijos. Tuomet ir supratau, kad artėja didžiuliai pokyčiai ir kad naujas galimybes mes, mokytojai, privalome išnaudoti.“

 

Pasak ekspertų, keičiantis mokymosi priemonėms, turėtų keistis ir pamokų turinys. Pernai beveik 80 pagrindinių literatūros kūrinių buvo pritaikyti skaityti „iPad“ įrenginiuose. Manoma, kad įvairūs mobilieji įrenginiai galėtų pagerinti mokinių mokymosi rezultatus ir pagilinti žinias.

 

„Technologiniai pokyčiai verčia keisti ir ugdymo turinį bei principus. Gebėjimas naudotis naujausiomis informacinėmis technologijomis turi būti toks pat svarbus, kaip ir gebėjimas skaityti, rašyti ar skaičiuoti. Tad tam turi būti skiriamas didžiulis dėmesys. Keičiasi mokytojo vaidmuo pamokoje – jis tampa mokinio pagalbininku, padedančiu ieškoti informacijos, mokytis savarankiškai ir siekti užsibrėžtų tikslų. Pokyčiai būtini, tad džiugu, kad jau dabar pastebime labai gerų iniciatyvų bei tendencijų“, – sako S. Riškienė.

 

 

 

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »