Tarptautinėje ES gamtos mokslų olimpiadoje lietuviai pelnė aukso ir sidabro medalius

Publikuota: 2015 m. gegužės 5 d. antradienis

Iš 13-osios Europos Sąjungos gamtos mokslų olimpiados, balandžio 26–gegužės 3 dienomis vykusios Austrijoje, Lietuvos atstovai grįžta su aukso ir sidabro medaliais. Šiemet Lietuvai atstovavo dvi mokinių komandos.

Konkurse aukso medalius iškovojo Veronika Everatt iš Vilniaus jėzuitų gimnazijos (mokytoja A. Vaicekauskienė), Rokas Elijošius iš Kauno technologijos universiteto gimnazijos (mokytojai B. Maciulevičienė ir V. Gustainis) ir Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos mokinys Gilbertas Umbražūnas (mokytojas S. Žukauskas).
Kita lietuvaičių komanda apdovanota sidabro medaliais. Juos pelnė Kėdainių šviesiosios gimnazijos mokinys Einaras Sipavičius (mokytoja E. Teišerskienė), Jonas Černeckis iš Vilniaus licėjaus (mokytoja A. Čekauskienė) ir Elvinas Ribinskas iš Mažeikių Gabijos gimnazijos (mokytoja E. Kryževičienė).

Susumavus rezultatus paaiškėjo, kad iš 50 olimpiadoje dalyvavusių komandų lietuvaičiai užėmė septintąją ir devintąją vietas. Įvertinus abiejų komandų bendrą rezultatą, mūsų mokiniai šiame konkurse nusileido tik Vokietijos ir Estijos atstovams. Konkurso absoliučia nugalėtoja paskelbta ir trofėjumi apdovanota Vokietijos mokinių komanda.

Mokiniai turėjo įveikti kelias užduotis. Šiais metais dalyviai sprendė, kokio tipo atsinaujinančios energijos jėgainę verta statyti kalnų slėnyje. Jiems teko įvertinti jėgainės poveikį saugomų rūšių populiacijoms, energijos formų transformacijos efektyvumą, ar užtvenkus upę nebus išplauti toksiški chromo junginiai.

Antroji olimpiados užduotis – detektyvinė istorija. Mokiniai turėjo išsiaiškinti, kurioje dirbtuvėje buvo suklastotas austrų dailininko Hermanno Nitscho, išgarsėjusio krauju ir kitomis biologinėmis medžiagomis tapytais paveikslais, kūrinys. Norint išspręsti užduotį, reikėjo atpažinti įvairių gamtinių objektų kilmę ir priskirti juos įtariamų dirbtuvių aplinkai, atlikti dažų ir drobių cheminę ir fizikinę analizę.

Šiemet konkurse dalyvavo 150 mokinių iš 25 ES valstybių. Mokinius lydėjo vadovai, kurie ne tik diskutavo, tobulino organizatorių pateikiamas užduotis, bet ir per vieną naktį turėjo išversti šias užduotis į gimtąsias mokinių kalbas. Lietuvos komandoms vadovavo ir mokiniams pasiruošti padėjo Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto jaunesnysis mokslo darbuotojas Paulius L. Tamošiūnas, Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto doktorantas Lukas Taujenis bei Kauno technologijos universiteto gimnazijos direktorius, fizikos mokytojas Tomas Kivaras.

Komandinėje ES gamtos mokslų olimpiadoje Lietuva dalyvauja nuo 2007 m. Tai unikali praktinių užduočių olimpiada, kurios tikslas ugdyti praktinius gamtamokslinius gebėjimus ir darbo komandoje įgūdžius.

Dalyvavimą olimpiadoje pagal vykdomą Gabių ir talentingų vaikų ugdymo programą organizuoja Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras.

Daugiau informacijos apie olimpiadą
Olimpiados rezultatai

Šaltinis: smm.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Inovatyvūs mokymo metodai: mokytojams pamokose siūlys pasitelkti vaizdo žaidimus

Vaizdo žaidimai gali būti ne tik laisvalaikio praleidimo forma, bet ir puiki mokymosi priemonė. skaityti »

Ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų

Novatorius fizikas S. Tamulevičius teigia, kad ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų, kurių ištekliai gamtoje mažėja. skaityti »

Penkios specialybės, kurių Lietuvos darbdaviai ieško dažniausiai

IT specialistus personalo atrankos ekspertai išskiria kaip pačius geidžiamiausius darbo rinkoje. skaityti »

Mokiniai sprendžia: kas svarbiausia kuriant ateities Europos Sąjungą?

Rusijos agresija, pabėgėlių krizė, teroristiniai išpuoliai – šie klausimai aktualūs ne tik ES politikos ekspertams, bet ir mokiniams. skaityti »

MITA patvirtino finansavimą 16 naujų projektų: bus kuriamos perspektyvios technologijos

Išmani apykaklė, apsauganti nuo nuskendimo, gintaro gaminių klasifikatorius, saulės kolektorius mažaenerginiams pastatams, sveikatos dienoraštis, mobili 12V baterija, antenų sistema nanopalydovams, plataus ruožo radaro prototipas – tai tik keletą inovacijų, kurios Lietuvoje bus vystomos 2018 metais. skaityti »

Skelbiama nauja atranka į programą „Renkuosi mokyti!“

Projektas „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!“ skelbia naują mokyklų ir „Renkuosi mokyti!“ mokytojų atranką. skaityti »

Planuojama pertvarkyti vaikų socializacijos centrus

Per kelis ateinančius metus planuojama iš esmės pertvarkyti vaikų socializacijos centrus, sukuriant šiuolaikiškas įstaigas, kuriose būtų stiprinami socialiniai vaikų įgūdžiai. skaityti »

Ko galėtume pasimokyti iš Suomijos švietimo sistemos?

Suomijos švietimo sistema yra dažnai pateikiama kaip pavyzdys, kuriuo turėtų sekti kiekviena valstybė. skaityti »

XXI amžiaus švietimo sistema turi remtis kūrybiškumo ir atvirumo nesėkmei idėjomis

Mokyklos šiais laikais turi diegti ne tik konkrečios srities žinias, bet ir kūrybiškumą, plačias pažiūras, smalsumą. skaityti »

Programuotojai – pradinių klasių moksleiviai?

Programavimo specialistai įsitikinę, kad mokyti programavimo vaikus būtų tikslinga jau pradinėse klasėse. skaityti »