Tarptautinėje ES gamtos mokslų olimpiadoje lietuviai pelnė aukso ir sidabro medalius

Publikuota: 2015 m. gegužės 5 d. antradienis

Iš 13-osios Europos Sąjungos gamtos mokslų olimpiados, balandžio 26–gegužės 3 dienomis vykusios Austrijoje, Lietuvos atstovai grįžta su aukso ir sidabro medaliais. Šiemet Lietuvai atstovavo dvi mokinių komandos.

Konkurse aukso medalius iškovojo Veronika Everatt iš Vilniaus jėzuitų gimnazijos (mokytoja A. Vaicekauskienė), Rokas Elijošius iš Kauno technologijos universiteto gimnazijos (mokytojai B. Maciulevičienė ir V. Gustainis) ir Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos mokinys Gilbertas Umbražūnas (mokytojas S. Žukauskas).
Kita lietuvaičių komanda apdovanota sidabro medaliais. Juos pelnė Kėdainių šviesiosios gimnazijos mokinys Einaras Sipavičius (mokytoja E. Teišerskienė), Jonas Černeckis iš Vilniaus licėjaus (mokytoja A. Čekauskienė) ir Elvinas Ribinskas iš Mažeikių Gabijos gimnazijos (mokytoja E. Kryževičienė).

Susumavus rezultatus paaiškėjo, kad iš 50 olimpiadoje dalyvavusių komandų lietuvaičiai užėmė septintąją ir devintąją vietas. Įvertinus abiejų komandų bendrą rezultatą, mūsų mokiniai šiame konkurse nusileido tik Vokietijos ir Estijos atstovams. Konkurso absoliučia nugalėtoja paskelbta ir trofėjumi apdovanota Vokietijos mokinių komanda.

Mokiniai turėjo įveikti kelias užduotis. Šiais metais dalyviai sprendė, kokio tipo atsinaujinančios energijos jėgainę verta statyti kalnų slėnyje. Jiems teko įvertinti jėgainės poveikį saugomų rūšių populiacijoms, energijos formų transformacijos efektyvumą, ar užtvenkus upę nebus išplauti toksiški chromo junginiai.

Antroji olimpiados užduotis – detektyvinė istorija. Mokiniai turėjo išsiaiškinti, kurioje dirbtuvėje buvo suklastotas austrų dailininko Hermanno Nitscho, išgarsėjusio krauju ir kitomis biologinėmis medžiagomis tapytais paveikslais, kūrinys. Norint išspręsti užduotį, reikėjo atpažinti įvairių gamtinių objektų kilmę ir priskirti juos įtariamų dirbtuvių aplinkai, atlikti dažų ir drobių cheminę ir fizikinę analizę.

Šiemet konkurse dalyvavo 150 mokinių iš 25 ES valstybių. Mokinius lydėjo vadovai, kurie ne tik diskutavo, tobulino organizatorių pateikiamas užduotis, bet ir per vieną naktį turėjo išversti šias užduotis į gimtąsias mokinių kalbas. Lietuvos komandoms vadovavo ir mokiniams pasiruošti padėjo Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto jaunesnysis mokslo darbuotojas Paulius L. Tamošiūnas, Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto doktorantas Lukas Taujenis bei Kauno technologijos universiteto gimnazijos direktorius, fizikos mokytojas Tomas Kivaras.

Komandinėje ES gamtos mokslų olimpiadoje Lietuva dalyvauja nuo 2007 m. Tai unikali praktinių užduočių olimpiada, kurios tikslas ugdyti praktinius gamtamokslinius gebėjimus ir darbo komandoje įgūdžius.

Dalyvavimą olimpiadoje pagal vykdomą Gabių ir talentingų vaikų ugdymo programą organizuoja Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras.

Daugiau informacijos apie olimpiadą
Olimpiados rezultatai

Šaltinis: smm.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »