Tyrimas: sukčiavimą per atsiskaitymus pastebi trys iš penkių studentų

Publikuota: 2013 m. birželio 2 d. sekmadienis

Gegužės 28 d. Lietuvos studentų sąjunga pristatė tyrimą „Akademinio sąžiningumo indeksas 2013”. Jau antrus metus iš eilės atliekamo tyrimo tikslas – nustatyti, kiek paplitęs nesąžiningas elgesys Lietuvos aukštosiose mokyklose ir atrasti efektyvesnių būdų su juo kovoti.

„Akademinis nesąžiningumas yra labai didelė Lietuvos aukštojo mokslo yda. Pristatydami šį tyrimą norime atkreipti dėmesį, kad nepakankamas dėmesys sukčiavimo paplitimui smukdo studijų kokybę, skatina diplomo nuvertėjimą ir kompromituoja aukštojo mokslo sistemą. Kovoti su šia problema akademinė bendruomenė turėtų drauge ir nuolat, tikslingai“, – kalbėjo Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Paulius Baltokas.

Kaip rodo tyrimo rezultatai, daugiausiai studentų iš nesąžiningo elgesio formų dažniausiai pasitaikančiomis laiko nesąžiningumą atliekant savarankiško darbo užduotis ir nesąžiningą elgesį viešų atsiskaitymų metu.

Dėstytojai nesąžiningo elgesio pastebi žymiai mažiau

Tyrimas atskleidė, kad dėstytojai nesąžiningą elgesį mano esant daug mažiau paplitusiu, nei studentai. Pavyzdžiui, vos 5 proc. dėstytojų paruoštukių naudojimą atsiskaitymų metu įvardija kaip labai paplitusį reiškinį, o taip manančių studentų yra net 7 kartus daugiau (34 proc.).

„Šiais metais į tyrimą pirmąkart įtraukėme ir dėstytojų apklausą. Jų, kaip ir studentų, klausėme kiek paplitusios tam tikros nesąžiningo elgesio formos. Rezultatai išties nustebino: daugelis dėstytojų arba nepastebi, arba atsisako pastebėti nesąžiningą elgesį atsiskaitymų metu. Iš to galime spręsti, kad dėstytojo vaidmuo studijų procese ne iki galo įgyvendinamas“, – teigė Studentų sąjungos sociologinių tyrimų koordinatorius Martynas Kriaučiūnas.

Studentai raštiškai pasižadės nesukčiauti

Siekdama prisidėti prie sukčiavimo viešų atsiskaitymų metu prevencijos, Lietuvos studentų sąjunga kartu su „Transparancy International“ Lietuvos skyriumi pasiūlė aukštosioms mokykloms naudoti specialius viešų atsiskaitymų lapus. Ant jų atspausdintas studento pasižadėjimas elgtis sąžiningai ir nesinaudoti neleistinomis priemonėmis ar kolegų pagalba.

Šiai Studentų sąjungos ir „Transparancy International“ iniciatyvai jau pritarė Vytauto Didžiojo universiteto rektorius Zigmas Lydeka ir Kauno technologijos universiteto rektorius, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas Petras Baršauskas. Tikimasi, kad dar neįsibėgėjus pavasario egzaminų sesijai prisijungs ir kitų aukštųjų mokyklų vadovai  bei administracijos.

Antrus metus iš eilės Lietuvos studentų sąjungos atliekamu tyrimu siekiama įvertinti akademinio nesąžiningumo paplitimą Lietuvos aukštosiose mokyklose. 2013 m. kovo  30 – balandžio 7 dienomis atliktoje apklausoje dalyvavo 1700 bakalauro, magistro ir vientisųjų studijų studentų. Dėstytojų apklausą vykdė „Spinter tyrimai“. Balandį buvo apklausta 514 aukštųjų mokyklų dėstytojų.

Šaltinis: lss.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »