Ūkio ministras E. Gustas: „Mokslas ir verslas turi dirbti išvien“

Publikuota: 2015 m. rugsėjo 24 d. ketvirtadienis

Rugsėjo 24 d. ūkio ministras Evaldas Gustas per universitetų ir verslo forumą „Talentų ugdymas inovacijomis grįstai ekonomikai“ pabrėžė mokslo ir verslo bendradarbiavimo reikšmę didinant ekonomikos konkurencingumą, įvardijo Ūkio ministerijos vykdomas priemones, skatinančias glaudesnį verslo ir mokslo bendradarbiavimą.

„Lietuvoje, kaip ir kitose technologiškai dinamiškose valstybėse, vis labiau siekiama suartinti verslo ir mokslo organizacijas bendriems tikslams. Verslo, mokslo ir studijų integracijos procesai būtini kiekvienai šaliai, kurios tvariosios plėtros prioritetas yra konkurencinga ekonomika. Lietuvai jie ypač svarbūs, nes taip kuriama šalies pažanga, didinamas konkurencingumas, prisidedama prie naujovių diegimo“, – sveikindamas universiteto ir verslo forumo dalyvius kalbėjo ūkio ministras E. Gustas.

Pasak ūkio ministro, skatinant glaudesnį verslo ir mokslo bendradarbiavimą, būtina plėtoti iniciatyvų tyrėjų bei mokslo ir studijų institucijų požiūrį į darbą su įmonėmis. Visame inovacijų cikle – nuo idėjos iki jos įdiegimo į rinką – siekiama panaikinti spragą, nulemtą menko verslo ir mokslo bendradarbiavimo ir prasto mokslo rezultatų diegimo į rinką.

E. Gustas universitetų ir verslo forume kalbėjo apie konkrečias verslo ir mokslo bendradarbiavimą skatinančias priemones: „Vienas iš Ūkio ministerijos tikslų – skatinti pramoninės doktorantūros studijas. Aukštosiose Europos ir pasaulio mokyklose ryškėja naujas doktorantūros studijų formų poreikis, kai doktorantūros studijas renkasi ne tik, akademinės karjeros siekiantys, tačiau ir integruotis į darbo rinką norintys studentai. Taip moksliniai tyrimai yra derinami su praktika. Taip pat vilčių teikia pateiktos Mokslo ir studijų įstatymo pataisos, kad tyrėjai būtų vertinami ne tik už mokslinių straipsnių publikacijas, bet ir už atliktus eksperimentinės plėtros darbus.“

„Ūkio ministerija taip pat skatina modernizuoti tradicinius pramonės sektorius. Lietuvos tradicinė pramonė vis dažniau įvardijama kaip inovacijų vartotoja, tačiau būtina siekti, kad ji taptų inovacijų kūrėja. Būtent inovacijos šiandien veda verslą į priekį, nuo jų taikymo priklauso įmonės ir jos produktų sėkmė rinkoje“, – per forumą teigė ūkio ministras.

Dvi dienas truksiančiame universitetų ir verslo forume „Talentų ugdymas inovacijomis grįstai ekonomikai“ aptariamas verslo ir akademinio pasaulio bendradarbiavimas. Forume diskutuojama, kaip sumažinti atskirtį tarp mokslo ir verslo, kuo patrauklūs verslui gali būti universitetai, kaip sukurti pagrindą ilgalaikiam tvariam bendradarbiavimui ir skatinti konkurenciją dėl talentų. Forumas taip pat atveria galimybę verslo bendruomenei kartu su akademinio sluoksnio atstovais aptarti bendras problemas, pasidalinti Lietuvos ir kitų valstybių gerosios praktikos pavyzdžiais, įvertinti strateginės partnerystės pranašumus ir naudą.

Forume dalyvauja aukšto lygio Europos Komisijos ir Lietuvos institucijų atstovai, Lietuvos ir užsienio pramonės ir paslaugų įmonių vadovai bei aukštųjų mokyklų atstovai. Renginį organizuoja Europos Komisija,  Lietuvos pramonininkų konfederacija, Kauno technologijos universitetas ir Lietuvos rektorių konferencija.

Šaltinis: ukmin.lrv.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »