Universitetui vadovaus laikinasis rektorius prof. Jūras Banys

Publikuota: 2012 m. spalio 10 d. trečiadienis

Vilniaus universiteto Senatas laikinojo VU vadovo pareigas pavedė eiti mokslo reikalų prorektoriui prof. habil. dr. Jūrui Baniui.

Slaptu balsavimu iš 76 balsavime dalyvavusių Senato narių „už“ šį sprendimą pasisakė 62 Senato nariai, „prieš“ balsavo 10, 4 biuleteniai buvo pripažinti negaliojančiais.

Senato posėdyje taip pat buvo pratęsti prorektorių įgaliojimai: administracijos reikalų prorektoriaus dr. Alekso Pikturnos, akademinių reikalų prorektoriaus dr. Juozo Galginaičio ir tarptautinių reikalų prorektoriaus dr. Rimanto Vaitkaus. Jie eis savo pareigas iki naujojo rektoriaus išrinkimo ir jo prorektorių komandos patvirtinimo.

Kreipdamasis į VU Senato narius J. Banys pažymėjo, kad eiti laikinojo Vilniaus universiteto vadovo pareigas nebus lengva ir maloni misija. „Tarpuvaldžiu visada yra sunku. Mūsų užduotis dabar – kuo greičiau parengti Statutą, kuo greičiau pateikti jį Seimui ir tikėtis, kad jį patvirtins, ir tuomet galėsime išrinkti naują rektorių“, – apibrėžė artimiausius uždavinius J. Banys.

J. Banys gimė 1962 m. gruodžio 30 d. Vilniuje. 1980 m. baigė Vilniaus 9 vidurinę mokyklą, 1985 m.su pagyrimu – Vilniaus universiteto Fizikos fakultetą. 1990 m., baigęs aspirantūrą, Vilniaus universitete apgynė daktaro disertaciją, 2000 m. – habilituoto daktaro disertaciją, 2000 m. jam suteiktas docento, 2003 m. – profesoriaus vardas. 1989–1990 m. gavęs Soros grantą dirbo Oksfordo universitete, Anglijoje. 1993–1995 m., gavęs A. Humboldto stipendiją, dirbo Leipcigo universitete, Vokietijoje.

Prof. habil. dr. Jūras Banys – žymus mokslininkas. Jis yra Lietuvos mokslų akademijos Povilo Brazdžiūno premijos laureatas (2001 m. kovo 20 d.), Nacionalinės premijos laureatas (2003 m.).

Pagrindinė mokslinių tyrimų kryptis – gardelės dinamika, feroelektra, struktūriniai faziniai virsmai, dipoliniai stiklai, relaksoriai, dielektrinė spektroskopija. Paskelbė daugiau kaip 200 mokslinių straipsnių, daugumą jų – tarptautiniuose mokslo žurnaluose.

Yra dalyvavęs tarptautinėse mokslinėse konferencijose Vokietijoje, Rusijoje, Anglijoje, Italijoje, Latvijoje, Čekijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, JAV ir kitur (iš viso daugiau kaip 300 pranešimų, iš jų per 30 kviestinių).

2003–2007 m. – VU Fizikos fakulteto dekanas. Nuo 2007 m. – VU mokslo reikalų prorektorius.

Greta pagrindinio mokslinio darbo dėsto fizikos disciplinas Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto studentams. Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys.

Skaito, rašo ir kalba rusiškai, vokiškai ir angliškai.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Inovatyvūs mokymo metodai: mokytojams pamokose siūlys pasitelkti vaizdo žaidimus

Vaizdo žaidimai gali būti ne tik laisvalaikio praleidimo forma, bet ir puiki mokymosi priemonė. skaityti »

Ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų

Novatorius fizikas S. Tamulevičius teigia, kad ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų, kurių ištekliai gamtoje mažėja. skaityti »

Penkios specialybės, kurių Lietuvos darbdaviai ieško dažniausiai

IT specialistus personalo atrankos ekspertai išskiria kaip pačius geidžiamiausius darbo rinkoje. skaityti »

Mokiniai sprendžia: kas svarbiausia kuriant ateities Europos Sąjungą?

Rusijos agresija, pabėgėlių krizė, teroristiniai išpuoliai – šie klausimai aktualūs ne tik ES politikos ekspertams, bet ir mokiniams. skaityti »

MITA patvirtino finansavimą 16 naujų projektų: bus kuriamos perspektyvios technologijos

Išmani apykaklė, apsauganti nuo nuskendimo, gintaro gaminių klasifikatorius, saulės kolektorius mažaenerginiams pastatams, sveikatos dienoraštis, mobili 12V baterija, antenų sistema nanopalydovams, plataus ruožo radaro prototipas – tai tik keletą inovacijų, kurios Lietuvoje bus vystomos 2018 metais. skaityti »

Skelbiama nauja atranka į programą „Renkuosi mokyti!“

Projektas „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!“ skelbia naują mokyklų ir „Renkuosi mokyti!“ mokytojų atranką. skaityti »

Planuojama pertvarkyti vaikų socializacijos centrus

Per kelis ateinančius metus planuojama iš esmės pertvarkyti vaikų socializacijos centrus, sukuriant šiuolaikiškas įstaigas, kuriose būtų stiprinami socialiniai vaikų įgūdžiai. skaityti »

Ko galėtume pasimokyti iš Suomijos švietimo sistemos?

Suomijos švietimo sistema yra dažnai pateikiama kaip pavyzdys, kuriuo turėtų sekti kiekviena valstybė. skaityti »

XXI amžiaus švietimo sistema turi remtis kūrybiškumo ir atvirumo nesėkmei idėjomis

Mokyklos šiais laikais turi diegti ne tik konkrečios srities žinias, bet ir kūrybiškumą, plačias pažiūras, smalsumą. skaityti »

Programuotojai – pradinių klasių moksleiviai?

Programavimo specialistai įsitikinę, kad mokyti programavimo vaikus būtų tikslinga jau pradinėse klasėse. skaityti »