Vaikų išsilavinimas Lietuvoje yra vienas svarbiausių šeimos finansinių prioritetų

Publikuota: 2014 m. vasario 17 d. pirmadienis

Rengtis ateities studijoms ir kalbėtis apie būsimą profesiją pradedama su vaikais nuo 14 metų.  Apie 72 proc. tėvų apie profesijos pasirinkimą kalbasi su paaugliais, perkopusiais 14 metų. Maždaug 4 iš 10 šeimų taupo pinigus vaikų aukštajam mokslui.

Tiesa, apie ketvirtadalis tėvų ruošti studijoms pradeda jau 8-14 metų vaikus. Tokį tėvų dėmesį vaikų ugdymui atskleidė „PZU Lietuva“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa.

„Lietuvoje šeimos daug dėmesio ir lėšų skiria vaikų ugdymui ir ateities karjeros planams – net ketvirtadalis šeimų pradeda ateities planus aptarinėti su 8-14 metų vaikais, dar nesulaukusiais paauglystės metų. Na, o didžioji dalis šeimų kalbasi ir tariasi su paaugliais vaikais dėl būsimos profesijos ir studijų – tai rodo, kad tėvai labai aktyviai dalyvauja vaikų ateities planavime. Be to, tėvai finansiškai prisideda ir prie papildomo vaikų ugdymo, ir prie studijų finansavimo. Lietuvoje visa šeima dalyvauja atžalos ugdymo ir studijų procese, net ir studijuoti pradėjęs suaugęs žmogus nelieka be tėvų globos ir finansinės pagalbos“, - teigia „PZU Lietuva“ generalinis direktorius Marius Jundulas.

Jis atkreipė dėmesį, kad pusė apklaustų tėvų mano, jog mokykloje vaikai gauna pakankamą ugdymą, reikalingą vaikų ateičiai. Kita pusė papildomai investuoja į vaikų mokymą ir veiklą po pamokų. Dažniausiai tėvai tam skiria 50-100 Lt per mėnesį arba 600-1200 Lt per metus.

Pasak „PZU Lietuva“ vadovo Mariaus Jundulo, tėvai finansiškai padeda ir savo studijuojantiems vaikams. 41 proc. Lietuvos gyventojų, turinčių suaugusių vaikų, apie 39 proc. teikia finansinę pagalbą savo suaugusiems vaikams. Dažniausiai tokią paramą skiria 46–55 metų tėvai, t. y. studentiško amžiau vaikų turintys gyventojai.

 „PZU Lietuva“ vadovo nuomone, šiandien vis populiarėjančios studijos užsienyje tėvų pečius užgula kur kas sunkesne finansine našta – tėvams neretai tenka mokėti ne tik už studijas, bet ir už gyvenamąją vietą. Be to, tenka skirti lėšų pragyvenimui vienoje iš Europos šalių.

„Pastebime, kad tėvai pradeda daug anksčiau kaupti lėšas vaikui, apdrausdami studijų draudimu arba kaupiamuoju draudimu. Neretas argumentas būna – noras suteikti galimybę studijuoti užsienyje. Tai reiškia, kad tėvai, gaudami lietuviškas pajamas, nori užtikrinti vakarietiškas studijas, t.y. sukaupti tiek, kad jaunuolis galėtų gyventi Europos šalyje ir jam būtų užtikrintas tos šalies pragyvenimo lygis. Tai, žinoma, reikalauja, kur didesnių lėšų nei pragyvenimas Lietuvoje“, - tvirtina M. Jundulas.

Jo įsitikinimu, šeimos prisiimama finansinė atsakomybė už vaikų studijas, ypač už mokslus užsienyje, neišvengiamai paskatins tėvus ieškoti būdų kuo nuosekliau taupyti vaikų ateičiai, t.y. periodiškai kaupti santaupas ir rinktis draudimo būdus, padėsiančius sukaupti studijoms reikalingas lėšas.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Dilema nerandantiems darbo: laukti, kol pasikeis rinka, ar persikvalifikuoti?

Nors šių metų rugpjūčio 1 d. Lietuvos darbo biržoje buvo registruota 134,1 tūkst. darbo ieškančių žmonių, nesutampa darbdavių ir darbuotojų lūkesčiai dėl darbo pobūdžio. skaityti »

Rugsėjo stresas: kaip apsaugoti pirmokus ir abiturientus?

Pasak sveikatos specialistų, ruduo kai kuriems moksleiviams, ypač pradinukams ir gimnazistams, sukelia nervinę įtampą, o sergančių jaunuolių skaičiai šokteli kelis kartus. skaityti »

Geriausiems Lietuvos studentams – vardinės LR prezidentų stipendijos

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė pasirašė įsakymą dėl prezidentų stipendijų 2017–2018 studijų metams skyrimo. skaityti »

Beveik pusė Lietuvos tėvų už vaikų lavinimą planuoja mokėti pinigus

Lietuvos tėvai vis daugiau dėmesio ir finansų skiria vaikų lavinimui bei ugdymui. skaityti »

Jaunieji geografai tarptautinėje olimpiadoje pasipuošė visų spalvų medaliais

Lietuvos jaunųjų geografų komanda iš Serbijoje vykusios tarptautinės geografijos olimpiados grįžo su visų spalvų medaliais. Lietuvos atstovai iškovojo vieną aukso, du sidabro ir vieną bronzos medalius. Tai geriausias Lietuvos komandos pasiekimas per visą geografijos olimpiadų istoriją. skaityti »

Skiriant valstybės finansavimą moksliniams tyrimams – orientacija į kokybę

Finansuojant mokslinius tyrimus ypatingas dėmesys bus skiriamas kokybei. 60 proc. lėšų moksliniams tyrimams bus skiriama pagal kokybinius parametrus, 40 proc. lėšų – pagal kiekybinius rodiklius. skaityti »

Į pagalbą mokytojams: parengtos rekomendacijos, padėsiančios atpažinti smurtą patyrusius vaikus ir jiems padėti

Mokytojai ir kiti mokyklos darbuotojai gali greičiausiai pastebėti skriaudžiamą vaiką ir jam padėti. skaityti »

Regionų bibliotekose – nemokama teisinė pagalba

Prieš kelis mėnesius pradėję teikti nemokamą teisinę pagalbą nuotoliniu būdu, Vilniaus universiteto (VU) Teisės klinikos konsultantai pastebi: teisinių paslaugų poreikis yra didžiulis, tačiau jos įkandamos ne visiems. skaityti »

Priimamos paraiškos dėl atnaujintos Vlado Jurgučio premijos ir naujos Lietuvos banko premijos už disertaciją

Visą rugpjūtį ir pirmąją rugsėjo pusę Lietuvos bankui galima teikti paraiškas dėl dviejų premijų, skiriamų už ekonomikos srities mokslinės veiklos pasiekimus. skaityti »

Irane vykusioje tarptautinėje informatikos olimpiadoje pelnytas bronzos medalis

Liepos 28–rugpjūčio 4 dienomis Teherane Irane vykusioje tarptautinėje informatikos olimpiadoje Kauno technologijos universiteto gimnazijos dešimtokas Gediminas Lelešius (mokytoja Kristina Serapinaitė) laimėjo bronzos medalį. skaityti »