Vaikus reikėtų mokyti programavimo dar nepradėjus lankyti mokyklos

Publikuota: 2015 m. balandžio 2 d. ketvirtadienis

Šiandien apie 50 % darbo vietų reikalauja vienokių ar kitokių technologinių įgūdžių, o per artimiausią dešimtmetį šis skaičius išaugs iki 77 %. Kaip rodo Šiaurės Europos šalyse atliktas tyrimas, IT srities verslo atstovai mano, kad programavimo vaikai turėtų pradėti mokytis vos pradėję eiti į mokyklą arba dar anksčiau. Tiesa, kaip pastebi lietuviai, tai galima daryti linksmai – kuriant robotus ar žaidimus ir tuo pačiu ugdyti savybes, kurios pravers bet kokiame gyvenimo atvejyje.

„Anksti pradėti programuoti – puikus siekis. Tiesa, jei vaikus pasodinsime prie kompiuterio ir įjungsime kodo langą – vargu ar juos sudominsime. Tačiau jei į viską įtrauksime robotų, žaidimų ar programėlių telefonams kūrimą, kai galima rezultatą išvysti iškart – bus kur kas įdomiau. Be to, taip vaikai išmoks ne tik programavimo, bet ir ugdys kitas naudingas savybes: loginį mastymą, problemų sprendimą, o robotų kūrimas paskatins pasidomėti ir fizika bei biologija“, – sako Kristijonas Kaikaris, „Microsoft Lietuva“ generalinis direktorius.

Apklausus 200 pirmaujančių IT bendrovių, startuolių ir rizikos kapitalo investuotojų Švedijoje, Suomijoje, Norvegijoje, Danijoje ir Estijoje, paaiškėjo, kad jie įsitikinę, jog vaikai turėtų pradėti mokytis programuoti kuo anksčiau. Trečdalis investuotojų teigia, kad vaikus reikėtų pradėti supažindinti su programavimu jiems sulaukus vos 3-6 metų. Su tuo sutinka kas ketvirta Suomijos IT bendrovė. Pusė Estijos IT bendrovių mano, kad programuoti vaikams reikėtų pradėti nuo 7-9 metų amžiaus, o daugiau nei 60 % Norvegijos šio sektoriaus atstovų – nuo 10-13 metų amžiaus.

Su tyrimo tendencijomis sutinka ir iniciatyvos „Solid Education“ bendraįkūrėjas Paulius Paškevičius, Lietuvoje aktyviai su komanda moksleivius mokantis programavimo per žaidimų kūrimą ar skraidančių dronų valdymą. „Lietuvoje su žaidimų kūrimu supažindinome jau beveik 5 tūkst. moksleivių ir galiu drąsiai teigti, kad juos kurti ir taip mokytis programavimo galima būnant bet kokio amžiaus. Su kieno nors pagalba į žaidimų programavimą įsivažiuoti galima per kelis mėnesius, o po dvejų-trejų metų toks moksleivis jau gali lygiuotis į profesionalus ir darbuotis vienoje iš Lietuvoje veikiančių žaidimų kūrimo studijų“, – pastebi P. Paškevičius.

Pasak jo, tiek kuriant, tiek žaidžiant žaidimus tobulėja kūrybinis, analitinis, strateginis mastymas bei įgūdžiai, susiję su planavimu: „Taip pat šio procesu metu vaikai ugdo ir bendravimo įgūdžius, nes tenka keliauti po įvairius renginius, pristatinėja savo idėjas – visa tai duoda naudą ne tik vėlesnėje profesinėje veikloje“.

Anot Pauliaus Briedžio, Robotikos mokyklos įkūrėjo, kurdami robotus vaikai išmoksta dar daugiau įvairių įgūdžių: „Mokydamiesi programavimo per robotų kūrimą vaikai iškart mato gyvą ir liečiamą rezultatą. Tiesa, kodo rašymas robotų kūrime tik viena iš dalių – prieš tai jaunieji robotikos specialistai atidžiai stebi ir galvoja, kaip turėtų realybėje judėti jų kūrinys, todėl tenka pasigilinti ir į fiziką, biologiją bei, pasitelkus kūrybinį ir analitinį mastymą, visą judėjimo planą sudėlioti į aiškią veiksmų seką ir vėliau perkelti į kodą.“

Kaip pastebi P. Briedis, įdomu tai, kad Lietuvoje tokiu būdu programavimo mokosi ne tik vaikai ar technologinės pakraipos žmonės: „Tuo labai domisi finansininkai ar net, iš pirmo žvilgsnio, su technologijomis nieko bendro neturintys literatai. Tokie įgūdžiai reikalingi ne tik tiesiogiai dirbantiems technologijų srityje – visiems pravartu turėti bent pagrindines inžinerines žinias. Tai leidžia suprasti, kaip palengvinti vieną ar kitą darbą, o mokėdamas programuoti, gali sukurti sau reikalingą pagalbinį įrankį“.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Mokslo virusu vaikus užkrečia ne tik bandymai, bet ir šansas pademonstruoti išradimus viešai

Vienas iš būdų motyvuoti jaunuosius išradėjus kurti – didelio populiarumo JAV sulaukiančios išradimų mugės bei konkursai. Tokioje mokslo mugėje šių metų rugsėjį jaunimą kviečia sudalyvauti ir technologijų bei verslumo renginys #SWITCH! skaityti »

Mechatronikos ir robotikos specialistai – be jų neįsivaizduojama ateitis

Kompiuterio spausdintuvas, oro temperatūros termostatas, šaldytuvas su skaitmeniniu valdymu – visa tai yra mechatronikos įrenginiai. skaityti »

Šiemet – rekordinis skaičius stojančiųjų į pedagogikos krypties profesines studijas

Pedagogikos krypties profesinėms studijoms, sulaukusioms itin didelio aukštųjų mokyklų absolventų susidomėjimo, Švietimo ir mokslo ministerija papildomai skyrė 30 valstybės finansuojamų vietų. skaityti »

V. Sutkus: būsimų bedarbių rengimą stabdo rinka

Pristatome Lietuvos verslo konfederacijos prezidento Valdas Sutkaus mintis apie Lietuvos švietimo pertvarką. skaityti »

Tarptautiniai studentų mainai: investicija į save ir profesinę ateitį

Naujausi „Erasmus+“ poveikio tyrimo duomenys rodo, kad daugelyje šalių studentų mainų programos dalyviams po studijų baigimo įsidarbinti darbo rinkoje pavyksta net 14 proc. lengviau ir greičiau. skaityti »

Jaunimo susidomėjimas šalies aukštosiomis mokyklomis nemažėja

Stojančiųjų susidomėjimas Lietuvos aukštosiomis mokyklomis nemažėja. Kaip ir pernai, į universitetus ir kolegijas pretenduoja 68 proc. brandos atestatus turinčių bendrojo ugdymo mokyklų abiturientų. skaityti »

Trečdalis stojančiųjų į universitetus renkasi Vilniaus universitetą

5 230 visų stojančiųjų į Lietuvos universitetus pirmuoju prioritetu pageidavo studijuoti geriausiai tarptautiniuose reitinguose tarp Lietuvos aukštųjų mokyklų vertinamame Vilniaus universitete. skaityti »

„Baltoji žynė“ – įtraukianti maginė fantastika net ir tiems, kurie nemėgsta fantastikos

Australų kilmės rašytoją Trudi Canavan nuo pat mažumės domino senovės mitologija ir jos pritaikymas fantastikos pasaulyje. skaityti »

Švietimo ministrė: Lietuva turi visas sąlygas tapti informacinių technologijų centru

Europos komisijos teigimu, net 40% darbdavių Europoje neranda darbuotojų, kurių įgūdžiai įmonei leistų atsinaujinti ir sparčiai judėti į priekį. skaityti »

JTO dirbanti lietuvė: „Didžioji mano darbo dalis – įtikinti kitus, kad viskas yra įmanoma“

„Nelaikau savęs emigrante“, – šypsosi Ieva Lazarevičiūtė, jau 11 metų gyvenanti Brazilijoje. skaityti »