Valstybinių universitetų rektoriai ir kolegijų direktoriai diskutavo apie bendradarbiavimo galimybes

Publikuota: 2015 m. spalio 30 d. penktadienis

Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė sukvietė valstybinių universitetų rektorius ir kolegijų direktorius į susitikimą. Jie dalyvavo diskusijoje „Naujos bendradarbiavimo kryptys. Stipri partnerystė − naujos galimybės“. Ministrė pažymėjo, kad pavienėms, o ypač – mažoms akademinėms institucijoms, išgyventi sunku – tam reikia labai daug pastangų ir lėšų, todėl būtina ieškoti naujų bendradarbiavimo formų problemų sprendimui ir naujovių diegimui.

„Prognozuojama, kad dėl demografinės padėties iki 2020 m. studentų skaičius vis mažės. Mažės jų ir dėl kitų priežasčių – galimybės išvažiuoti svetur ar studijuoti nuotoliniu būdu. Tai verčia permąstyti tolesnį aukštojo mokslo raidos scenarijų. Menant Lietuvos aukštojo mokslo istoriją, taip jau yra buvę“, –kalbėjo ministrė.

Šiemet sukanka 15 metų, kai Seimas priėmė Aukštojo mokslo įstatymą ir buvo įsteigtos pirmosios kolegijos. Tuo metu tarp universitetų ir tuometinių aukštesniųjų mokyklų atstovų vyko karštos diskusijos dėl aukštojo mokslo plėtros, svarstant, ar reikia  Lietuvoje neuniversitetinio aukštojo mokslo sektoriaus. „Tąkart užsienio ekspertams pavyko susodinti už vieno stalo universitetų atstovus ir kolegijų steigimo iniciatorius ir sutarti dėl naujos aukštojo mokslo vizijos. Taip buvo įteisinta dvinarė aukštojo mokslo sistema, t.y., dviejų tipų aukštosios mokyklos – universitetai ir kolegijos“, – susirinkusiems priminė A. Pitrėnienė.

Tais pačiais metais buvo įsteigtos keturios valstybinės ir trys nevalstybinės kolegijos. Per 15 metų aukštųjų mokyklų tinklas vis plėtėsi. Dabar Lietuvoje 1 mln. gyventojų tenka 14,5 aukštosios mokyklos, o Europoje – 4,6 aukštosios mokyklos.

2014 m. universitetuose studentų skaičius, lyginant su 2011 m., sumažėjo 10 proc., kolegijose – 9 proc. Didžiausias studentų mažėjimas pastebimas humanitariniuose (-22 proc.) ir socialiniuose moksluose (-19 proc.). Atsižvelgiant į gimstamumo tendencijas, 2020 m. įgijusių vidurinį išsilavinimą, taigi, atitinkamai ir stojančiųjų, gali sumažėti apie 40 proc.

Susitikimo metu valstybinių universitetų rektoriai ir kolegijų direktoriai diskutavo apie galimas bendradarbiavimo galimybes mokslo ir studijų srityse. Diskusijoje dalyvavo 14 universitetų ir 13 kolegijų vadovai.

Šaltinis: smm.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Inovatyvūs mokymo metodai: mokytojams pamokose siūlys pasitelkti vaizdo žaidimus

Vaizdo žaidimai gali būti ne tik laisvalaikio praleidimo forma, bet ir puiki mokymosi priemonė. skaityti »

Ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų

Novatorius fizikas S. Tamulevičius teigia, kad ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų, kurių ištekliai gamtoje mažėja. skaityti »

Penkios specialybės, kurių Lietuvos darbdaviai ieško dažniausiai

IT specialistus personalo atrankos ekspertai išskiria kaip pačius geidžiamiausius darbo rinkoje. skaityti »

Mokiniai sprendžia: kas svarbiausia kuriant ateities Europos Sąjungą?

Rusijos agresija, pabėgėlių krizė, teroristiniai išpuoliai – šie klausimai aktualūs ne tik ES politikos ekspertams, bet ir mokiniams. skaityti »

MITA patvirtino finansavimą 16 naujų projektų: bus kuriamos perspektyvios technologijos

Išmani apykaklė, apsauganti nuo nuskendimo, gintaro gaminių klasifikatorius, saulės kolektorius mažaenerginiams pastatams, sveikatos dienoraštis, mobili 12V baterija, antenų sistema nanopalydovams, plataus ruožo radaro prototipas – tai tik keletą inovacijų, kurios Lietuvoje bus vystomos 2018 metais. skaityti »

Skelbiama nauja atranka į programą „Renkuosi mokyti!“

Projektas „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!“ skelbia naują mokyklų ir „Renkuosi mokyti!“ mokytojų atranką. skaityti »

Planuojama pertvarkyti vaikų socializacijos centrus

Per kelis ateinančius metus planuojama iš esmės pertvarkyti vaikų socializacijos centrus, sukuriant šiuolaikiškas įstaigas, kuriose būtų stiprinami socialiniai vaikų įgūdžiai. skaityti »

Ko galėtume pasimokyti iš Suomijos švietimo sistemos?

Suomijos švietimo sistema yra dažnai pateikiama kaip pavyzdys, kuriuo turėtų sekti kiekviena valstybė. skaityti »

XXI amžiaus švietimo sistema turi remtis kūrybiškumo ir atvirumo nesėkmei idėjomis

Mokyklos šiais laikais turi diegti ne tik konkrečios srities žinias, bet ir kūrybiškumą, plačias pažiūras, smalsumą. skaityti »

Programuotojai – pradinių klasių moksleiviai?

Programavimo specialistai įsitikinę, kad mokyti programavimo vaikus būtų tikslinga jau pradinėse klasėse. skaityti »