BS/2 vebinare ‒ apie tai, kaip bankams sutaupyti, užtikrinant grynųjų pinigų prieinamumą bankomatuose

Publikuota: 2021 m. rugsėjo 15 d. trečiadienis

Š. m. rugsėjo 23 d. BS/2 organizuoja specializuotą vebinarą apie grynųjų pinigų valdymą ‒ „Kaip užtikrinti grynųjų pinigų prieinamumą bankomatuose“.

Seminaro metu BS/2 generalinio direktoriaus pavaduotojas strateginių krypčių plėtrai Kirill Ovsiannikov papasakos apie šiuolaikines grynųjų pinigų stebėsenos ir jų poreikio savitarnos įrenginiuose prognozavimo priemones, padedančias sumažinti automatizuotų klientų aptarnavimo vietų išlaidas, taip pat ir bankomatų aprūpinimo grynaisiais pinigais bei inkasacijos išlaidas.

Prie vebinaro per nuotolį taip pat prisijungs Sakartvelo banko „TBC Bank“ atstovė Ketevan Kebuladze, kuruojanti specializuoto programinio sprendimo „Cash Management.iQ“ diegimą banko infrastruktūroje. Ji papasakos apie minėto sprendimo diegimo sąlygas ir apie tai, kokius tikslus pavyko įgyvendinti bankui, užtikrinant grynųjų pinigų prieinamumą klientų aptarnavimo vietose.

Artėjant renginiui, apie jo temos aktualumą plačiau pakalbinome BS/2 atstovą Kirill Ovsiannikov.

— Šiais laikais dauguma bankų, siekdami sumažinti klientų aptarnavimo išlaidas, uždaro savo skyrius ir steigia automatizuotus klientų aptarnavimo centrus. Su kokiais iššūkiais susiduria bankas, pasirinkęs tokią plėtros kryptį?

 —  Bankas, pasirinkęs  steigti automatizuotus klientų aptarnavimo centrus, susiduria su dviem strateginėmis užduotimis. Visų pirma ‒ išplėsti savitarnos įrenginių funkcionalumą, kad per juos būtų galima teikti kiek įmanoma daugiau finansų įstaigos paslaugų.  Antra ‒ didinti operacinį našumą, t.y., mažinti infrastruktūros išlaikymo sąnaudas, pasirenkant efektyvesnį įrenginių valdymą. Prie šio tipo išlaidų galima priskirti ir techninės įrenginių priežiūros, jų inkasavimo, mokėjimo operacijų apdorojimo išlaidas ir kt.

— Kokias būtent išlaidas gali sumažinti bankomatų tinklo valdytojas ir kaip? 

— Bankai, norėdami sumažinti automatizuotų klientų aptarnavimo centrų išlaidas, neretai perduoda tam tikrus darbus išorinėms specializuotoms įmonėms. Pvz., perduodama bankomatų techninė priežiūra, inkasavimo paslaugos ar net ir mokėjimo duomenų apdorojimas. 

Užtikrinti, kad visi bankinės savitarnos įrenginiai būtų aprūpinti grynaisiais pinigais ‒ viena iš didžiausių išlaidų reikalaujančių sričių. 

Kaukazo regione, kuriame mes dirbame, refinansavimo norma yra gana aukšta, sudaro 3 ar 4 proc., o kai kuriose šalyse ir dar aukštesnė. Pvz., Sakartvele ji sudaro 10 proc., o Azerbaidžane ‒ 6,5 proc. Taigi vien grynųjų pinigų pritraukimo išlaidos jau yra gana didelės. O kur dar jų draudimas, jų  apdorojimo ir pervežimo išlaidos.

Kuo daugiau grynųjų pinigų reikia bankomatams, t.y., kuo daugiau grynųjų pinigų yra apyvartoje, tuo didesnes išlaidas patiria finansų organizacija, išlaikanti savitarnos įrenginių tinklą.

Naudodamiesi šiuolaikinėmis grynųjų pinigų srautų stebėjimo ir planavimo priemonėmis, savitarnos įrenginių valdytojai gali sumažinti būtinų bankomatams aprūpinti grynųjų pinigų skaičių, nepakenkdami visai infrastruktūros veiklai. Be to, kai dirbama su mažesniu pinigų srautu, sumažinamos ir grynųjų apdorojimo išlaidos.

Dar viena sritis, kurios išlaidas galima sumažinti, taikant specializuotus sprendimus ‒ inkasacijos. Tinkamai planuojant bankomatų aprūpinimą grynaisiais pinigais, galima žymiai sumažinti būtinų inkasavimo tarnybų apsilankymų skaičių, taigi ir pinigų pervežimo išlaidas, kartu suteikiant automatizuotiems aptarnavimo centrams pakankamai pinigų, reikalingų nuolatiniam jų darbui.

— Ką rodo realūs skaičiai?

Kaukazo regiono šalyse esame įgyvendinę nemažai grynųjų pinigų apyvartos procesų optimizavimo projektų.

Pagrindinė užduotis, kurią norėjo išspręsti šie bankai ‒ sumažinti dienos pabaigoje bankomatuose užsiliekančių grynųjų pinigų likutį. Nepanaudoti pinigai sukelia didžiausią savitarnos įrenginių tinklo išlaikymo išlaidų dalį.

Taikant mūsų programinį sprendimą, bankams pavyko sumažinti išlaidas apytikriai  15-20 proc., o kai kuriais atvejais netgi daugiau. Tose finansų organizacijose, kuriose iki tol bankomatų aprūpinimas grynaisiais pinigais nebuvo automatizuotas ir dauguma darbų buvo atliekama rankiniu būdu, nepanaudotą pinigų likutį pavyko sumažinti daugiau nei 30 proc.

Vebinaras vyks 10 val. anglų kalba. Kviečiame registruotis, spaudžiant šią nuorodą.

BS/2 kuria ir diegia bankinės bei mažmeninės prekybos sprendimus 80-yje pasaulio šalių. Įmonė taip pat teikia užsakomąsias sistemų integracijos ir savitarnos įrenginių tinklų priežiūros paslaugas, turi platų bankomatų techninės priežiūros centrų tinklą 8-iose šalyse, reguliariai rengia seminarus šios srities specialistams.

 Vienas iš  BS/2 produktų ‒ programinė platforma „Cash Management.iQ“, skirta grynųjų pinigų valdymo procesams automatizuoti ir optimizuoti bankinės infrastruktūros viduje. Tai šiuolaikinė grynųjų pinigų srautų stebėjimo ir planavimo priemonė, padedanti skirtingų pasaulio šalių finansų organizacijoms  sumažinti savitarnos įrenginių tinklo išlaikymo išlaidas.

Šaltinis: BS2.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

komentarai

Mokėjimo kortelių evoliucija: nuo popierinių iki virtualių ir medinių? (1)

Mokėjimo kortelės vis sparčiau konkuruoja su grynaisiais pinigais, o koronaviruso pandemijos metu paraginus visuomenę vengti grynųjų, ši konkurencija dar sparčiau išaugo. Tačiau, kokia jų ateitis? Ar kortelės pakeis grynuosius pinigus, o gal visai išnyks, taps virtualiomis? Pažvelkime į jų istoriją. skaityti »

Grynieji ar kortelė? Pandemijos įtaka (1)

COVID-19 pandemija visame pasaulyje paskatino skaitmeninių paslaugų diegimą. Reikšmingi pokyčiai įvyko ir atsiskaitymų srityje. Priverstinė izoliacija, rekomendacijos vengti grynųjų pinigų paskatino sparčią elektroninių atsiskaitymų plėtrą. skaityti »

„Penki“ klientams – dar patikimesnis interneto ryšys (1)

UAB „Penkių kontinentų komunikacijų centras“, teikianti šviesolaidinio interneto ir IPTV paslaugas sostinės gyventojams, praneša, kad sėkmingai įgyvendina ryšio magistralių spartos didinimo iki 100 Gb/s projektą. skaityti »

„Penkių kontinentų“ grupės pajamos viršijo 60 mln. eurų (3)

„Penkių kontinentų“ įmonių grupės, veikiančios bankinių ir mažmeninės prekybos technologijų, mokėjimo sprendimų, šviesolaidinio interneto bei IPTV, IT užsakomųjų paslaugų sektoriuose, pajamos 2020 metais pasiekė 62,5 mln. eurų. skaityti »

IPTV technologijai Lietuvoje – jau 20 metų (6)

Dar, rodos, taip neseniai populiariųjų TV serialų mėgėjai skubėjo namo iš darbo, kad tik nepraleistų kokios svarbios scenos. Krepšinio sirgaliams ne kartą teko neišsimiegoti belaukiant varžybų ir keiktis pražiopsojus tritaškį. Viskas pasikeitė atsiradus IPTV (angl. Internet Protocol Television), interneto protokolo pagrindu veikiančiai išmaniajai televizijai. skaityti »

HD kokybės „Sport1“ prieinamas visiems „Penki“ TV žiūrovams (4)

Džiaugiamės galėdami pranešti, kad nuo 2021 metų sausio pagrindiniame „Penki“ TV kanalų rinkinyje rasite lietuvišką sporto kanalą „Sport1“ nebe SD, o HD vaizdo raiškos kokybe. skaityti »

BS/2 tieks „ССL Tech“ prekybos įrangą (5)

BS/2 pasirašė partnerystės sutartį su stambia mažmeninės prekybos sprendimų gamintoja „CCL Tech“. skaityti »

Stovint ant 2021-ųjų slenksčio: septynios 2020-aisiais išmoktos pamokos (5)

2020 m. pasaulį užklupusi pandemija paveikė visas gyvenimo sritis, ne išimtis ir mažmeninė bankininkystė. Būtinybė riboti tiesioginius kontaktus paskatino bekontakčių atsiskaitymų, biometrijos technologijų naudojimą ne tik bankuose, bet ir parduotuvėse, viešajame transporte. skaityti »

„Penkių kontinentų komunikacijų centras“ prisijungė prie „Švaraus interneto“ iniciatyvos (4)

Sprendimas prisijungti prie memorandumo yra svarbus prevencinis žingsnis, kovojant su netinkama informacija internete. skaityti »

„Vynamic Security“ saugo „Victoriabank“ bankomatus (3)

Bankinės infrastruktūros saugumas – vienas iš šiuo metu svarbiausių daugumos finansų įstaigų prioritetų. „DAAC Systems Integrator“, bendradarbiaudama su BS/2 ir „Diebold Nixdorf“, įgyvendino Moldovos banko „Victoriabank“ bankomatų tinklo apsaugos nuo loginių atakų projektą. Bankinių įrenginių apsaugai užtikrinti naudojamas „Diebold Nixdorf“ programinės įrangos „Vynamic Security“ modulis „Intrusion Protection“. skaityti »