Lietuvos Respublikos nacionalinis elektroninių ryšių tinklų ir informacijos saugumo incidentų tyrimo padalinys (CERT-LT) paskelbė, kad 2012 m. II ketvirtį ištyrė 4 265 pranešimus apie incidentus elektroninėje erdvėje. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad per pastaruosius tris mėnesius net 59 proc. padaugėjo pranešimų apie klastojimo (angl. Phishing) atvejus. Didžiąją šių pranešimų dalį sudarė pranešimai apie finansinių institucijų, tarp jų ir Lietuvoje veikiančių bankų, suklastotas interneto svetaines.

 Tarptautinės informacinių technologijų kompanijos „DPA Lietuva“ ekspertai teigia, kad Phishing  yra sukčiavimo forma, skirta išvilioti  konfidencialius duomenis, dažniausiai naudojant internetinius adresus, panašius į realiai egzistuojančios institucijos adresą. „Neteisėtą informacijos išviliojimą ir rinkimą, arba  phishing, galima vadinti klasikiniu apgavystės būdu. Paprastai sukčiai parengia elektroninius laiškus, kurie atrodo lyg būtų siunčiami iš banko ar kitos finansinės institucijos, o juose vartotojo prašoma patvirtinti savo prisijungimo prie banko sąskaitos ar kredito kortelės duomenis. Norėdami susilpninti žmonių budrumą neretai piktavaliai bando gąsdinti, kad į banko duomenų bazę buvo bandoma laužtis, tad neva privaloma pakeisti savo slaptažodžius, nurodyti sąskaitų numerius, kreditinės kortelės duomenis ir t. t.“, – teigia „DPA Lietuva“ kompanijos vadovas Laurynas Truncė.

Jis pabrėžia, kad dažnai po duomenų pasisavinimo vartotojai nė nepastebi apgaulės, nes būna nukreipiami į oficialų banko ar kitos finansinės institucijos interneto puslapį. Sukčiai neretai apsimeta ne vien bankų darbuotojais, bet ir kitų su pinigais susijusių interneto organizacijų, pavyzdžiui, „PayPal“ ir „eBay“, mokėjimo ir elektroninės prekybos sistemų atstovais.

Tuo tarpu artėjant Londono olimpinėms žaidynėms atsiranda vis daugiau sukčių, kurie, prisidengdami Olimpiados vardu, bando pasinaudoti žmonių patiklumu ir išvilioti iš jų pinigus ar slaptus duomenis. „Tarptautinėje erdvėje pasirodo vis daugiau informacijos apie sukčių, prisidengusių Londono olimpiados vardu, apgautus žmonės. Paprastai vartotojas gauna laišką, kad neva jis laimėjo didžiulį prizą Olimpinėje loterijoje, tad jam tereikia pervesti tam tikrą pinigų sumą už „administracines arba pinigų perlaidos“ išlaidas ir prizas jau ranka pasiekimas. Žinoma, pervedęs pinigus jokio laimėto prizo žmogus taip ir nesulaukia. Kai kuriais atvejais net prašoma atsiųsti savo paso kopiją ar duomenis, kad būtų įsitikinta „laimėtojo“ tapatybe. Suprantama, kad vėliau šie duomenys gali būti panaudoti nedorais tikslais“, – pasakoja L. Truncė.

Bendrovės „DPA Lietuva“ IT specialistai pataria: norint išvengti galimų nepatogumų ir nuostolių, reikia neprarasti budrumo, atsargiai reaguoti į siunčiamus elektroninius laiškus ir nuorodas, taip pat nuolat rūpintis savo kompiuterių sauga – nuo antivirusinių programų diegimo iki periodiškai keičiamų slaptažodžių bei prisijungimo duomenų. Ypač atsargūs turi būti įmonių vadovai bei darbuotojai, nes į kompanijos IT sistemą patekus virusui įmonė gali prarasti sukauptą svarbią ir slaptą informaciją, banko sąskaitų ir prisijungimo duomenis, taip pat gali sutrikti arba visiškai sustoti plėtojamas verslas.