Išpuoliai prieš verslą vykdomi kas 40 sekundžių

Publikuota: 2016 m. gruodžio 12 d. pirmadienis

2016 m. išpirkos reikalaujančių virusų išpuolių prieš verslą padaugėjo tris kartus – nuo išpuolių kas 2 minutes sausį iki kas 40 sekundžių spalį. Išpuolių prieš privačius naudotojus skaičius padidėjo nuo vieno išpuolio kas 20 sekundžių iki kas 10 sekundžių. Šiemet atsirado daugiau nei 62 naujos išpirkos reikalaujančių virusų šeimos, taigi grėsmė augo taip agresyviai, kad „Kaspersky Lab“ išpirkos reikalaujančius virusus įvardijo kaip pagrindinę 2016 m. temą.

Ataskaita „Metų istorija“ sudaro dalį „Kaspersky Lab“ metinio „Kaspersky saugumo biliutenio“, kuriame apžvelgiamos  pagrindinės metų grėsmės ir duomenys, leidžiantys prognozuoti 2017 m.

Tarp kitų dalykų 2016 m. atskleista, kokiu mastu verslo modelis „išpirkos reikalaujantys virusai kaip paslauga“ dabar taikomas nusikaltėlių, kuriems trūksta įgūdžių, išteklių ar noro kurti savo virusus. Pagal susitarimą kodo kūrėjai siūlo savo kenksmingą produktą pagal pareikalavimą, parduodami unikaliai modifikuotas versijas klientams, kurie paskui jas platina per šlamštalaiškius ir svetaines, mokėdami komisinius kūrėjams – pagrindiniams finansinės naudos gavėjams.

„Pasirodo, klasikinis tokio verslo modelis puikiai veikia platinant išpirkos reikalaujančius virusus ir kitas kenkėjiškas programas. Dažnai aukos susimoka, taigi pinigai sėkmingai cirkuliuoja sistemoje. Neišvengiamai tai lėmė naujų šifravimo kodų, pasirodančių beveik kasdien, kūrimą“, – sako Fiodoras Sinitcinas (Fedor Sinitsyn), „Kaspersky Lab“ vyriausiasis virusų analitikas.

Išpirkos reikalaujančių virusų evoliucija 2016 m.

2016 m. išpirkos reikalaujantys virusai siautė visame pasaulyje, jie tampa vis sudėtingesni ir įvairesni, vis labiau nusitaiko į privačių asmenų ir įmonių duomenis bei įrenginius.

  • Žymiai padidėjo išpuoliai prieš verslą. Remiantis „Kaspersky Lab“ tyrimų duomenimis, viena iš penkių įmonių visame pasaulyje patyrė IT saugumo incidentą po išpirkos reikalaujančio viruso išpuolio ir viena iš penkių smulkaus verslo bendrovių, net susimokėjusi, niekada neatgavo savo failų.
  • Kai kurie pramonės sektoriai nukentėjo labiau nei kiti, tačiau mūsų tyrimai rodo, kad nėra tokio dalyko kaip mažos rizikos sektorius: didžiausias išpuolių skaičius – maždaug 23 proc. (švietimas), o mažiausias – 16 proc. (prekyba ir laisvalaikis).
  • Prieš švietimo sektoriaus bendroves nukreipti išpirkos reikalaujantys virusai sistemos administratoriams sukūrė įrankį, leidžiantį imituoti išpirkos reikalaujančio viruso išpuolį. Šį įrankį greitai ir negailestingai išnaudojo nusikaltėliai, sukūrę „Ded_Cryptor“ ir „Fantom“ bei kitus.
  • Naujas požiūris į išpirkos reikalaujančių virusų išpuolius pirmą kartą atsispindėjo 2016 m., kai buvo taikomas disko šifravimas: užpuolikai blokuoja prieigą arba užšifruoja ne tik porą failų, bet visus vienu metu. „Petya“ – vienas iš pavyzdžių. „Dcryptor“, taip pat žinomas kaip „Mamba“, žengė dar vieną žingsnį, užblokuodamas visą kietąjį diską, kai užpuolikai brutaliai verčia atskleisti slaptažodžius nuotolinei prieigai prie aukos kompiuterio gauti.
  • Išpirkos reikalaujantis virusas „Shade“ parodė galimybę atpažinti ir pritaikyti savo veiksmus, priklausomai nuo nukentėjusiojo. Jei užkrėstas kompiuteris priklauso finansinių paslaugų įmonei, virusas atsisiunčia ir įdiegia šnipinėjimo programą vietoj aukos failų šifravimo.
  • Ženkliai padaugėjo ir prastos kokybės virusų; nesudėtingų „Trojos“ virusų su programinės įrangos trūkumais ir klaidomis, tai padidina tikimybę, kad aukos niekada neatgaus savo duomenų.
Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

„No More Ransom“ iniciatyva: daugiau nei 28 000 iššifruotų įrenginių

Prieš metus, 2016 m. liepos 25 d., Nyderlandų nacionalinė policija, Europolas, „McAfee“ ir „Kaspersky Lab“ pradėjo iniciatyvą „No More Ransom initiative“. skaityti »

Naujas pavojingas bankinis „Trojos“ virusas pasirengęs pulti

„Kaspersky Lab“ ekspertai aptiko „NukeBot“ – naują kenkėjišką programą, kuri skirta vogti internetinės bankininkystės klientų duomenis. skaityti »

Dėmesio: plinta apgaulingos SMS žinutės

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba informuoja, kad šiuo metu Lietuvoje plinta SMS pranešimai, kuriais piktavaliai siekia išgauti prisijungimo prie el. bankininkystės duomenis. skaityti »

Darbuotojų identifikacijai po oda įsiuvami lustai

Dvi įmonės jau eksperimentuoja savo darbuotojams po oda įsiūdamos mikroschemas. skaityti »

Ar pildosi 2017 m. saugumo prognozės?

Panašu, kad ekspertai nesuklydo prognozuodami išpirkos reikalaujančių kenkėjų gausą ir kitas saugumo grėsmes šiems metams. skaityti »

„Kaspersky Lab“ švenčia 20 metų jubiliejų

1989 m. jaunas programinės įrangos inžinierius nustatė, kad jo kompiuterį užpuolė nežinomas „Cascade“ virusas. Tas inžinierius – tai Eugenijus Kaspersky. skaityti »

„Mastercard“ investuoja į dirbtinio intelekto technologijas

„Mastercard“ įsigijo dirbtinio intelekto technologijas kuriančią įmonę „Brighterion“. skaityti »

Kibernetinio saugumo taryboje aptartas Nacionalinės kibernetinio saugumo strategijos rengimas

Liepos 12 d. įvyko jau penktasis nuo 2015 m. egzistuojančios Kibernetinio saugumo tarybos, vadovaujamos Tarybos pirmininko – Krašto apsaugos viceministro Edvino Kerzos – posėdis. skaityti »

Socialiniai tinklai darbe – kaip užtikrinti įmonės saugumą?

Remiantis „Cisco“ ataskaita, masinę auditoriją sutraukiantys internetiniai puslapiai, taip pat ir socialiniai tinklai, kelia ženklią grėsmę verslo duomenų saugumui. skaityti »

Interneto bankininkystės saugumo incidentai bankams kainuoja 1,8 mln. JAV dolerių

61 proc. kibernetinio saugumo incidentų, susijusių su internetine bankininkyste, puolamoms institucijoms pridaro papildomų išlaidų, įskaitant duomenų, prekių ženklo ar įmonės reputacijos praradimą, konfidencialios informacijos nutekėjimą ir t. t. skaityti »