Viso pasaulio interneto naudotojai dar turi išmokti naudotis slaptažodžiais. „Kaspersky Lab“ tyrimas parodė, kad žmonės rizikuoja savo saugumu internete, pasirinkdami prastus slaptažodžius. Tai gali turėti liūdnų padarinių.

Tyrimas atskleidė tris paprastas slaptažodžių klaidas, keliančias grėsmę interneto naudotojams. Pirma, naudojamas tas pats slaptažodis kelioms paskyroms – jei vienas slaptažodis bus nutekintas, gali būti nulaužtos kelios paskyros. Antra, pasirenkami silpni slaptažodžiai, kuriuos lengva nulaužti. Trečia, slaptažodžiai nesaugomi, ir tai reiškia, kad paskyros apskritai nėra apsaugotos.

„Šiandien mes internete laikome didžiulį asmeninės ir slaptos informacijos kiekį, todėl turėtume labiau rūpintis savo apsauga, rinktis patikimus slaptažodžius. Tai akivaizdu, tačiau daugelis net nesuvokia, į kokius spąstus jie gali įkliūti. Šios klaidos iš tikrųjų yra tarsi paliktos atviros durys prie jūsų laiškų, banko sąskaitų, asmeninių failų ir kita“, – sako Andrejus Mochola (Andrei Mochola), „Kaspersky Lab“ klientų verslo plėtros skyriaus vadovas.

Tyrimas rodo, kad į daugelio žmonių (beveik vieno iš penkių – 18 proc.)  paskyrą buvo bandoma įsilaužti. Tačiau tik nedaugelis ėmė naudoti veiksmingą ir kibernetiškai sudėtingą slaptažodį. Pavyzdžiui, tik trečdalis (30 proc.) interneto naudotojų sukuria atskirus slaptažodžius skirtingoms paskyroms. Susirūpinimą kelia faktas, kad vienas iš dešimties naudoja tą patį slaptažodį visoms savo paskyroms. Jei bus nutekintas bent vienas slaptažodis, gali būti nulaužtos visos šių naudotojų paskyros.

Žmonės taip pat nekuria stiprių slaptažodžių, kad apsisaugotų nuo įsilaužimo ir turto prievartavimo. Nors naudotojai mano, kad jų internetinės bankininkystės (51 proc.), pašto (39 proc.) ir internetinės prekybos paskyroms (37 proc.) reikia stiprių slaptažodžių, tik pusė (47 proc.) naudoja didžiųjų ir mažųjų raidžių derinį ir tik du iš trijų (64 proc.) – raidžių ir skaičių derinį.

Tyrimas taip pat rodo, kad žmonės netinkamai elgiasi su savo slaptažodžiais – dalijasi su kitais, renkasi nesaugius metodus jiems prisiminti. Beveik trečdalis (28 proc.) pasidalijo slaptažodžiu su šeimos nariu, vienas iš dešimties (11 proc.) – su draugais, taip atsiranda galima netyčinio slaptažodžio nutekinimo grėsmė. Vienas iš penkių (22 proc.) prisipažino, kad užsirašo slaptažodį ant lapelio, kad jo nepamirštų. Net jei slaptažodis yra stiprus, tai didina naudotojo pažeidžiamą, nes kiti žmonės gali jį pamatyti ir pasinaudoti.

A. Mochola tęsė: „Internetas mūsų gyvenime yra jau gana ilgai, bet žmonės vis dar daro paprastas slaptažodžių naudojimo klaidas. Gero slaptažodžio nerasi žodyne. Jis yra ilgas, iš didžiųjų ir mažųjų raidžių, skaičių ir skyrybos ženklų. Dabar žmonės turi daug interneto paskyrų, jiems nelengva įsiminti visus savo slaptažodžius. Slaptažodžio valdymo sprendimas gali padėti įsiminti ir generuoti stiprius slaptažodžius, sumažindamas įsilaužimo į paskyras riziką.“