Pasaulyje minint saugaus interneto dieną, „Microsoft“ paskelbė kasmečio vartotojų elgesio internete tyrimo rezultatus. Tyrimas atskleidė, kad daugiau nei pusė apklaustųjų visame pasaulyje susiduria su duomenų apsaugos pavojais internete, tačiau tik trečdalis aktyviai mėgina šių pavojų išvengti. Mobiliaisiais įrenginiais vartotojai naudojasi dar nesaugiau – tik 28 proc. apklaustųjų nuolat atnaujina savo programinę įrangą, kiti delsia ir taip didina duomenų praradimo riziką.

„Mobiliuosiuose telefonuose ar planšetiniuose kompiuteriuose neretai yra tiek pat ar ne daugiau vertingos asmeninės informacijos nei kompiuteryje. „Microsoft“ tyrimo rezultatai atskleidė, kad vartotojai turi rūpintis saugiu elgesiu internete nesvarbu kokiu įrenginiu jie naudojasi. Elgdamiesi neatsargiai vartotojai gali netekti tiek nuotraukų ar vaizdo įrašų, tiek interneto banko duomenų – šiam tikslui yra sukurta tūkstančiai mechanizmų ir programų“ , – sakė „Microsoft Lietuva“ generalinis direktorius Kristijonas Kaikaris. 

Interneto vartotojai labiausiai bijo kompiuterinių virusų bei slaptažodžių ir tapatybės vagysčių

Beveik pusė (48 proc.) „Microsoft“ tyrimo dalyvių įvardijo, kad labiausiai jie nerimauja dėl kompiuterinių virusų, tačiau tik 44 proc. naudojasi ugniasienėmis ir tik 53 proc. savo kompiuteryje turi antivirusinę programą. 47 proc. vartotojų nurodo, kad jaučia pavojų netekti savo slaptažodžių, tačiau tik trečdalis įsitikina, kad naršydami jungiasi tik prie saugių svetainių ir 28 proc. vengia naudotis viešu belaidžiu ryšiu savo telefonuose.

Nors net 45 proc. interneto vartotojų mano, kad jų tapatybė gali būti pasisavinta, vos trečdalis savo telefoną apsaugo PIN kodu ir tik 38 proc. domisi, kaip galėtų apsisaugoti nuo tapatybės vagystės.

„Saugus elgesys internete – tai tas pats, kas saugus eismas kelyje. Interneto vartotojai turi suprasti, kad neatsakingas elgesys interneto erdvėje gali turėti realių neigiamų pasekmių ateities karjerai, įvaizdžiui. Stengiamės vartotojus mokyti saugaus elgesio internete taisyklių jau nuo mažens, todėl vaikai šiuo metu apie saugų elgesį internete žino daugiausiai. Suaugusieji ir vyresnio amžiaus žmonės gali ne tik savarankiškai domėtis saugumu internete, bet ir pasimokyti iš savo jaunųjų atžalų ir kartu su jais“, – sakė „Saugesnio interneto“ projekto koordinatorė Lietuvoje Natalija Ignatova.

Saugaus elgesio internete pagrindas – unikalūs slaptažodžiai ir sveikas protas

Pirmasis žingsnis pradedant saugiai naudotis internetu – tai stiprus slaptažodis, susidedantis iš didžiųjų ir mažųjų raidžių bei skaitmenų. Telefoną ar kitą mobilių įrenginį „Microsoft“ pataria apsaugoti PIN kodu arba tam tikra skaičių arba gestų kombinacija užrakinimo ekrane.

Duomenų vagis labai vilioja interneto bankininkystės duomenys, todėl atliekant finansines operacijas patariama naudotis saugiu interneto ryšiu ir vengti viešų interneto prieigos taškų. Vertėtų naudotis nuosavu kompiuteriu ir asmeninių duomenų nevesti į viešai prieinamus kompiuterius. Neretai viešuose interneto prieigose duomenų apsaugos sistemos yra pažeidžiamos, o vartotojų vedamus prisijungimus ir slaptažodžius gali pamatyti pašaliniai.

Apie grėsmę netekti asmeninių duomenų neretai nurodo svetainėse iššokančios žinutės, kurios skelbia apie netikėtus laimėjimus ir išskirtinius pasiūlymus. Tokių nepagrįstai „gerų“ pasiūlymų galima sulaukti tiek interneto svetainėse, tiek elektroniniu paštu, tačiau nesusigundyti ant jų paspausti. Elektroninio pašto sistemos siūlo nemažai įrankių, kurie užkerta kelią tokioms žinutėms, o papildomai apsisaugoti nuo jų galima atidžiai žiūrint, kur įrašomas el. pašto adresas.

Interneto svetainėse taip pat reikėtų atkreipti ar į ją vedami duomenys yra šifruojami. Jei svetainės adresas prasideda „https“ su šalia nupiešta spynele, joje patikima vesti savo asmens duomenis.

„Microsoft“ siūlo platų saugos priemonių internete asortimentą svetainėje http://www.Microsoft.com/security. Svetainėje taip pat galima sužinoti praktiškų patarimų, kaip padidinti saugumo lygį internete.

Kasmečiame vartotojų elgesio internete tyrime dalyvavo interneto vartotojai iš 20 valstybių – Australijos, Belgijos, Brazilijos, Egipto, Indijos, Indonezijos, Ispanijos, Japonijos, JAV, Jungtinės Karalystės, Kanados, Kinijos, Malaizijos, Meksikos, Pietų Korėjos, Prancūzijos, Rusijos, Singapūro, Turkijos ir Vokietijos. Tyrime dalyvavo daugiau nei 10 tūkst. respondentų