Sukčiai nusitaikė į besidominčius pabėgėlių temomis

Publikuota: 2015 m. rugsėjo 22 d. antradienis

Antivirusinių programų kūrėjai perspėja, kad, kol Sirijos karo pabėgėliai veržiasi į Europą, sukčiai kėsinasi apsukti patiklius skaitytojus, sekančius naujienas ir reportažus šia opia tema. Dar daugiau bandymų pasipelnyti aptinkama neva renkant aukas karo pabėgėliams remti.

Saugumo ekspertai atkreipia dėmesį, kad karo pabėgėlių tema sukčių apgaulėms buvo naudojama gerokai anksčiau, tik dažniausiai elektroninių laiškų pavidalu: vartotojai sulaukdavo melagingų laiškų su prašymu padėti neva Sirijoje vargstančiai ir karo baisumus išgyvenančiai mergaitei. Dabar sukčiai stengiasi šokiruojančiais vaizdais ar patraukiančiomis antraštėmis privilioti skaitytojus į savo kenkėjiškas svetaines.

Norint išvengti sukčių pinklių, derėtų imtis atsargumo priemonių. Prieš spaudžiant nuorodas, neva vedančias į šokiruojantį filmuką, pavyzdžiui, apie pabėgėlių proveržį ties Lietuvos ir Latvijos siena, reikėtų atsižvelgti, kur patalpinta ši nuoroda – dažniausiai kenkėjiškos nuorodos platinamos el. paštu ir socialiniuose tinkluose. Taip pat reikia atsižvelgti, kas tą nuorodą patalpino ar atsiuntė, į kokį tinklalapį ji veda.

Tačiau didžiausią pavojų kelia melagingi prašymai padėti pabėgėliams, aukojant jiems norimą pinigų sumą. Norintiems padėti karo pabėgėliams reikėtų atsargiai rinktis labdaros ar ne pelno siekiančią organizaciją, renkančią lėšas šiam tikslui. Verta susirūpinti, jei nerandate jokios oficialios informacijos apie lėšų rinkėją. Taip pat itin atsargiai reikėtų aukoti internetinėse svetainėse, naudojantis kreditine kortele. Pastarosios duomenys gali būti išsaugoti, ir asmuo ne tik praras paaukotus pinigus, bet ir sukčiai turės galimybę iš sąskaitos vėliau pasisavinti daugiau lėšų.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Sukčiai savo kėslams pasitelkė SEO optimizavimą

Sukčiai pasinaudodami SEO internete platina modifikuotą „Windows Movie Maker“ versiją. skaityti »

„No More Ransom“ iniciatyva: daugiau nei 28 000 iššifruotų įrenginių

Prieš metus, 2016 m. liepos 25 d., Nyderlandų nacionalinė policija, Europolas, „McAfee“ ir „Kaspersky Lab“ pradėjo iniciatyvą „No More Ransom initiative“. skaityti »

Naujas pavojingas bankinis „Trojos“ virusas pasirengęs pulti

„Kaspersky Lab“ ekspertai aptiko „NukeBot“ – naują kenkėjišką programą, kuri skirta vogti internetinės bankininkystės klientų duomenis. skaityti »

Dėmesio: plinta apgaulingos SMS žinutės

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba informuoja, kad šiuo metu Lietuvoje plinta SMS pranešimai, kuriais piktavaliai siekia išgauti prisijungimo prie el. bankininkystės duomenis. skaityti »

Darbuotojų identifikacijai po oda įsiuvami lustai

Dvi įmonės jau eksperimentuoja savo darbuotojams po oda įsiūdamos mikroschemas. skaityti »

Ar pildosi 2017 m. saugumo prognozės?

Panašu, kad ekspertai nesuklydo prognozuodami išpirkos reikalaujančių kenkėjų gausą ir kitas saugumo grėsmes šiems metams. skaityti »

„Kaspersky Lab“ švenčia 20 metų jubiliejų

1989 m. jaunas programinės įrangos inžinierius nustatė, kad jo kompiuterį užpuolė nežinomas „Cascade“ virusas. Tas inžinierius – tai Eugenijus Kaspersky. skaityti »

„Mastercard“ investuoja į dirbtinio intelekto technologijas

„Mastercard“ įsigijo dirbtinio intelekto technologijas kuriančią įmonę „Brighterion“. skaityti »

Kibernetinio saugumo taryboje aptartas Nacionalinės kibernetinio saugumo strategijos rengimas

Liepos 12 d. įvyko jau penktasis nuo 2015 m. egzistuojančios Kibernetinio saugumo tarybos, vadovaujamos Tarybos pirmininko – Krašto apsaugos viceministro Edvino Kerzos – posėdis. skaityti »

Socialiniai tinklai darbe – kaip užtikrinti įmonės saugumą?

Remiantis „Cisco“ ataskaita, masinę auditoriją sutraukiantys internetiniai puslapiai, taip pat ir socialiniai tinklai, kelia ženklią grėsmę verslo duomenų saugumui. skaityti »

Interneto bankininkystės saugumo incidentai bankams kainuoja 1,8 mln. JAV dolerių

61 proc. kibernetinio saugumo incidentų, susijusių su internetine bankininkyste, puolamoms institucijoms pridaro papildomų išlaidų, įskaitant duomenų, prekių ženklo ar įmonės reputacijos praradimą, konfidencialios informacijos nutekėjimą ir t. t. skaityti »