Komercinių bankų vertinimu, gyventojų ir daugumos ekonominių veiklų įmonių finansinė būklė gerėja – bankai numato nuosaikiai didinti paskolų portfelius, rodo Lietuvos banko inicijuota bankų apklausa.

„Bankų lūkesčiai nuosaikiai didinti skolinimą rodo, kad jie tikisi sveikos visos ekonomikos ir kreditavimo rinkos plėtros. Įdomu tai, kad konkurenciją didžiausiems bankams ketina sustiprinti mažesni rinkos dalyviai, kurie paskolų portfelį numato auginti sparčiau“, – sako Tomas Garbaravičius, Lietuvos banko valdybos narys.

Didžiausi bankai numato paskolų portfelius padidinti iki 5 proc., tačiau mažesni paskolų rinkos dalyviai prognozuoja ir daugiau nei 15 proc. sieksiantį augimą.

Trys iš dešimties apklausoje dalyvavusių bankų tikisi paskolų įmonėms paklausos augimo šių metų paskutinį ketvirtį.

Pasak komercinių bankų, įmonių planams skolintis didžiausią įtaką daro augantis poreikis investuoti ir plėsti gamybą bei pajėgumus, taip pat didėjantis apyvartinių lėšų bei paskolų restruktūrizavimo poreikis.

Daugumos ekonominių veiklų įmonių finansinę būklę komerciniai bankai vertino gerai, tačiau kai kuriems rizikingesniems sektoriams skolino atsargiau. Pavyzdžiui, keturi iš dešimties bankų nurodė, kad atsargiau skolino nekilnojamojo turto veiklą vykdančioms įmonėms. Transporto įmonėms, viešbučiams ir restoranams atsargiau skolino du bankai.

Vertindami gyventojų skolinimosi tendencijas, bankai nurodė besitikintys vartojimo paskolų portfelio augimo. Tam įtakos turi žemos palūkanų normos ir auganti ilgalaikio naudojimo prekių, tokių kaip transporto priemonės ar buitinė technika, paklausa. Penki iš dešimties bankų nurodė vartojimo paskolų portfelį 2016 m. augsiant iki 5 proc., dar keturi bankai – daugiau nei 5 proc.

Keturi iš septynių būsto paskolas teikiančių bankų nurodė, kad būsto paskolų paklausa praėjusį ketvirtį padidėjo dėl reguliavimo pokyčių. Apklausti bankai tikisi, kad šių metų ketvirtąjį ketvirtį tokių paskolų paklausa šiek tiek sumažės.

Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo Atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimai, mažinantys gyventojų perteklinio įsiskolinimo riziką.