Nuo 2015 m. eurui tapus oficialia Lietuvos valiuta ir nustojus galioti valiutų valdybos mechanizmui, reikšmingai sumažėjo poreikis nuolat turėti daug itin likvidaus finansinio turto. Atsižvelgdamas į pokyčius, Lietuvos bankas atnaujino finansinio turto valdymo politiką, prioritetą suteikdamas lėšų saugumui ir investicijų rizikos išskaidymui.

„Pakeitimai sudaro sąlygas lanksčiau investuoti Lietuvos banko finansinį turtą, labiau išskaidyti investicijų riziką ir ilguoju laikotarpiu siekti didesnės investicijų grąžos“, – sako Lietuvos banko valdybos narys Tomas Garbaravičius.

Lietuvai tapus euro zonos nare, Lietuvos banko finansinis turtas visų pirma yra skirtas Lietuvos ir euro zonos finansų sistemos stabilumui užtikrinti, Lietuvos banko finansiniam nepriklausomumui užtikrinti ir sudaryti prielaidas šaliai lengviau atlaikyti ekonominius bei finansinius sukrėtimus. Todėl atnaujintoje finansinio turto valdymo politikoje saugumo principas tebėra prioritetinis kitų dviejų – likvidumo ir pelningumo – principų atžvilgiu, nors likvidumo principas nebėra vienareikšmiškai svarbesnis už pelningumo siekį. Tad Lietuvos banko finansinis turtas ir toliau bus investuojamas į investicinio reitingo vertybinius popierius, o investicijos išliks pakankamai likvidžios.

Be to, dar labiau sumažėjus saugiais laikomų skolos vertybinių popierių pajamingumui, plačiau išskaidoma investicijų rizika – investuojama į įvairesnių turto klasių bei regionų vertybinius popierius ir didinama nuo valiutos kurso svyravimų neapdraustų investicijų JAV doleriais dalis. Pavyzdžiui, nedidelę portfelio dalį (iki 5 %) numatoma investuoti į JAV vyriausybės obligacijas, dar iki 5 proc. – į JAV, Kanados ir Jungtinės Karalystės vyriausybių obligacijų portfelį ir iki 10 proc. mažinti euro zonos vyriausybių obligacijų dalį.

Į portfelį įtrauktos ir pernai pradėtos investicijos į Kinijos vyriausybės obligacijas. Taip pat tęsiamas užpernai pradėtas laipsniškas investicijų į valdžios sektoriaus obligacijas, bendrovių obligacijas ir pasaulio bendrovių akcijas dalių didinimas iki numatytų atitinkamai 12, 8 ir 5,6 proc.

Pasak T. Garbaravičiaus, mažų palūkanų aplinkoje itin saugių ir likvidžių investicijų pelningumas yra artimas nuliui ar net neigiamas, todėl pasiekti teigiamą investicijų grąžą artimiausiais metais bus didelis iššūkis. Trumpalaikių investavimo nuostolių rizika yra padidėjusi, ypač dėl galimo didžiąją portfelio dalį sudarančių obligacijų vertės kritimo palūkanų normų didėjimo atveju, tačiau pakeitimai turėtų pagerinti investicijų rizikos išskaidymą ir padėti padidinti investicijų grąžą ilguoju laikotarpiu.

Pažymėtina, kad eurui tapus oficialia šalies valiuta, Lietuvos banko investicijos eurais nebėra laikomos oficialiosiomis tarptautinėmis atsargomis, todėl Lietuvos banko skelbiamoje oficialiųjų tarptautinių atsargų 2015 m. sausio mėn. statistikoje matomas techninis sumažėjimas. Nuo šiol šioje statistikoje atsispindės tik užsienio valiuta ne euro zonos valstybėse investuotas finansinis turtas ir aukso atsargos.