Lietuvos banko valdyba pritarė Kredito unijų veiklos priežiūros tobulinimo kryptims, kurios stiprintų kredito unijų priežiūrą, griežtintų kapitalo ir kitus reikalavimus. Be kitų reikalavimų, numatomi kvalifikaciniai egzaminai unijų vadovams. Taip pat svarstoma galimybė įpareigoti unijas, pasiekusias tam tikrą veiklos apimtį, reorganizuotis į bankus. Šie ir kiti pasiūlymai bus derinami su unijoms atstovaujančiomis ir prižiūrinčiomis organizacijomis.

„Pastaruoju metu kredito unijos už didesnes palūkanas pritraukdamos indėlius itin sparčiai didina įsipareigojimus ir paskolų apimtis. Siekdamos sudaryti alternatyvą finansinių paslaugų vartotojams ir konkuruoti su bankais, unijos prisiima ir gana didelę riziką. Todėl inicijuojame teisės aktų pakeitimus, kurie leis griežčiau kontroliuoti kredito unijų veiklą ir plėtrą“, – teigia Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorius Vytautas Valvonis.

Pasak jo, siekiant užtikrinti saugią ir patikimą veiklą, kredito unijų priežiūra bus stiprinama kompleksiškai – gerinant kredito unijų valdymą, stiprinant kapitalo bazę ir numatant griežtesnius pagrindinių rizikų valdymo ir kontrolės reikalavimus.

Pagal Kredito unijų veiklos priežiūros kryptis, siūloma nustatyti griežtesnius unijų steigimo reikalavimus – padidinti privalomą unijos pajinį kapitalą ir minimalų kredito unijos narių skaičių. Minimalaus kredito unijos nuosavo kapitalo reikalavimą siūloma didinti ir šiuo metu jau veikiančioms kredito unijoms.

Siekiant stiprinti rizikos valdymo efektyvumą, siūloma sugriežtinti atskirų rizikos rūšių reikalavimus, ypač kredito rizikos, susijusios su juridinių asmenų kreditavimu. Taip pat ketinama pradėti taikyti papildomą likvidumo riziką ribojantį reikalavimą – likvidumo atsargos reikalavimą grynajai finansavimo spragai padengti.

Keliant kredito unijų valdymo kokybės kartelę, svarstoma parengti asmenų, pretenduojančių tapti unijų vadovais, kvalifikacijos egzaminavimo taisykles, sudaryti nuolat veikiančią kvalifikacijos ir patirties vertinimo komisiją.

Ketinama reikalauti, kad ir mažesnės kredito unijos turėtų nuolat veikiančią vidaus audito tarnybą.

Siekiant didesnio kredito unijų veiklos skaidrumo, siūloma įpareigoti kredito unijas sudaryti galimybes esamiems ir potencialiems unijų nariams su unijų veiklos rezultatais susipažinti viešai prieinamuose informacijos šaltiniuose. Kartu bus siekiama, kad susirinkimuose sprendimai būtų priimami dalyvaujant didesniam narių skaičiui.

Viena iš kredito unijų priežiūros stiprinimo krypčių – platesnis poveikio priemonių arsenalas. Tarp svarstomų papildomų priemonių siūloma numatyti galimybę paskirti laikinąjį atstovą kredito unijos veiklai prižiūrėti, didinti baudas, skiriamas už kredito unijų veiklos pažeidimus.

Lietuvos banko nuomone, tolesniame kredito unijų veiklos priežiūros tobulinimo etape turėtų būti diskutuojamas ir didesnis Lietuvos centrinės kredito unijos vaidmuo prižiūrint kredito unijas ateityje.

Kartu teisės aktuose siūloma numatyti tam tikrą augimo ribą, kurią peržengus unijos turėtų reorganizuotis į bankus.

„Kredito unijai pasiekus tam tikrą veiklos mastą, išaugus jos sisteminei reikšmei, adekvačiai turi griežtėti ir priežiūros reikalavimai. Taip išvengtume padėties, kai unijoms, net ir tapus didesnėmis už bankus, pagal teisės aktus vis dar taikomas kur kas švelnesnis priežiūros režimas“, – sakė V. Valvonis.

Siekiant įgyvendinti šias ir kitas Kredito unijų veiklos priežiūros tobulinimo kryptyse siūlomas priemones, Lietuvos bankas siūlys Kredito unijų įstatymo, Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymo ir kai kuriuos kitų teisės aktų pakeitimus, taip pat planuojama parengti naujus teisės aktus.

Kredito unijų veiklos priežiūros tobulinimo kryptis ir siūlomus teisės aktų pakeitimus Lietuvos bankas numato derinti su Lietuvos centrine kredito unija, kuriai priklauso 62 kredito unijos, ir asociacijomis Lietuvos kredito unijos ir Lietuvos kreditas. Šių metų pradžioje veiklos licencijas turėjo 74 kredito unijos, vienijusios daugiau nei 128 tūkst. narių.