Ar interneto piratai yra baudžiami Lietuvoje?

Publikuota: 2015 m. kovo 27 d. penktadienis

Piratavimas internete – nelegalus kūrinių naudojimas juos talpinant internete, siunčiantis, modifikuojant ir atliekant kitus veiksmus, pažeidžiančius kūrinių autorių teises. Tačiau ar asmenys, darantys šį nusikaltimą yra realiai Lietuvoje baudžiami, ar jiems yra taikoma civilinė atsakomybė?

37 proc. abejojančių

Internetinis piratavimas yra pripažįstamas nusikaltimu Lietuvoje, už jį numatyta ne tik civilinė, administracinė, bet ir baudžiamoji atsakomybė, už kurią gali būti paskirta net iki dvejų metų laisvės atėmimo bausmė.

Kultūros ministerijos užsakymu neseniai atliktas gyventojų tyrimas atskleidė, kad dėl naudojimosi intelektine nuosavybe, internetiniai piratai dažnai nė nesuvokia, kad daro nusikaltimą, už kurį jiems gresia laisvės atėmimo bausmė. Pagal minėtą tyrimą, net 37 proc. apklaustųjų pareiškė nežinantys ar nelegalus intelektinės nuosavybės naudojimas visada yra vagystė. Nemaža dalis interneto naudotojų yra įsitikinę, kad jei pasinaudojama materialiai neapčiuopiamu kūriniu, tai negali būti laikoma vagyste.

„Facebook“ naudotojai – pažeidėjai?

Tačiau tiek nelegalus filmų, skaitmeninių knygų ar kitų autorių teisių objektų talpinimas internete, tiek jų parsisiuntimas yra draudžiamas. Palyginti dažnas internetinio piratavimo atvejis yra internete rastų nuotraukų naudojimas neturint jas padariusių asmenų sutikimo, pavyzdžiui, jų panaudojimas „Facebook“ paskyros viršelio nuotraukai, „Facebook“ profilio nuotraukai, įvairiausių paveikslėlių išsaugojimas savo kompiuteryje ir jų naudojimas.

Žinoma, ne kiekvienas neteisėtas veiksmas, susijęs su autorių teisių pažeidimu internete gali užtraukti asmeniui baudžiamąją atsakomybę. Tam, kad autorių teisių pažeidimas būtų pripažintas nusikaltimu, veika turi būti daroma komerciniais tikslais, o tam tikru būdu paskaičiuota kūrinio kopijų vertė turi viršyti 100 minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžio sumą.

Iki 579 eurų

Jei asmens neteisėti veiksmai neatitinka baudžiamajame kodekse nurodytos nusikaltimo sudėties, asmeniui gali grėsti administracinė atsakomybė. Asmuo, padaręs tokį administracinės teisės pažeidimą, gali būti nubaustas bauda nuo 289 iki 579 eurų.

Taip pat greta baudžiamosios ar administracinės atsakomybės, pažeidėjui gali būti pareikštas civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo, kurią autorius ar gretutinių teisių subjektas patyrė dėl neteisėtų veiksmų.

Neretas pažeidėjas, ypač tarp jaunimo, numoja ranka į daromą pažeidimą, nes saugiai sėdėdami savo namuose prie kompiuterių mano, kad yra nematomi ir jų niekas negali susekti. Tačiau šiuo metu egzistuoja visos technologinės galimybės susekti pažeidėją, nes kiekvienas prie interneto jungiamas kompiuteris turi IP adresą. Pagal IP adresą nustatomas asmuo, sudaręs sutartį su konkrečia interneto paslaugas teikiančia bendrove.

Įrodyti įmanoma

Tam, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn reikėtų „paplušėti“, nes sudėtinga įrodyti, kad vienas iš keleto asmenų, kurie turėjo galimybę naudotis kompiuteriu, su identifikuotu IP adresu, padarė neteisėtą veiką. Įrodyti, kad padarytas nusižengimas ar nusikaltimas tokiu atveju yra sudėtinga, bet nėra neįmanoma. Policijos pareigūnai galėtų pasitelkti įrodymų rinkimo metodus – liudytojų apklausą, kameras, jei tai buvo daroma filmuojamoje erdvėje. Lietuvos įstatymai sukuria visas prielaidas kriminalistams atlikti ikiteisminį tyrimą tokiose bylose: kontroliuoti elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją, ją fiksuoti, kaupti, sulaikyti ir apklausti asmenis, atlikti kratas ar poėmius.

Taikyti civilinę atsakomybę daug paprasčiau, nes civilinėje teisėje netaikomi tokie griežti įrodinėjimo standartai. Be to, jei identifikuojamas IP adresas, beveik visada bus nustatomas ir paslaugų gavėjas, sudaręs sutartį su interneto paslaugas teikiančia bendrove, pagal kurią dažniausiai įsipareigojama paslaugomis naudotis teisėtai ir būtent sutartį sudaręs asmuo turi užtikrinti, kad sutarties sąlygų būtų laikomasi.

Civilinėje byloje autorius ar gretutinių teisių subjektas, patyręs žalą arba jų įgaliotas asmuo, gali reikalauti atlyginti žalą, išmokėti kompensaciją, kuri gali siekti iki 1000 MGL, iki dviejų kartų didesnio atlyginimo, kuris turėjo būti sumokėtas, jeigu pažeidėjas būtų teisėtai naudojęsis kūriniais ar taikyti kitus teisių gynimo būdus. Pažymėtina, kad atvirkščiai, nei kompensacijos, žalos dydis nėra ribojamas.

Nėra precedento

Taigi, Lietuvos įstatymai numato visas galimybes pažaboti piratus, tačiau baudžiamųjų ar žymesnių civilinių bylų, dėl internetinio piratavimo Lietuvos teismų praktikoje buvo tik keletas, ir tos buvo dėl interneto svetainių, susijusių su piratinės produkcijos platinimu veikla.

Didžiąją dalį piratų sudaro besisiunčiantieji filmus ar kitą piratinę produkciją, naudodamiesi P2P keitimosi failais programomis. Toks piratavimas dažniausiai vykdomas todėl, kad asmenys nebijo atsakomybės, gresiančios už šiuos veiksmus, nes Lietuvoje nėra buvę tokių precedentų, kaip tarkime JAV, kai pateikiami grupiniai ieškiniai, priteisiamos kelis tūkstančius JAV dolerių siekiančios kompensacijos už kūrinių parsisiuntimą internetu. Tad galima teigti, kad kol kas realiai su interneto piratais kovojama pasitelkiant švietimą ir kitas moralines priemones, retai taikant griežtesnę teisinę atsakomybę

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Už piratavimą japonai bus baudžiami kalėjimu

Japonijos parlamentas patvirtino Intelektinės nuosavybės įstatymo pataisas. Jose numatytos bausmės ir už tokius nusikaltimus, kaip piratinės medžiagos atsisiuntimas bei turinio kopijavimas iš licencinių DVD diskų. skaityti »

Kinijoje kuriamas 5G tinklas

Kinijos pramonės ir informacinių technologijų ministerija ėmėsi projekto, kurio tikslas – penktos kartos (5G) mobiliojo tinklo kūrimas. skaityti »

„Google“ paieška 2015: kas rūpėjo lietuviams

Kompanija „Google“ paskelbė kasmetinius 15-uosius metinius paieškų ir vaizdo klipų peržiūrų svetainėje „Youtube“ rezultatus – žvilgsnį į 2015-uosius viso pasaulio internautų akimis. Tai unikali pagrindinių metų įvykių ir karščiausių tendencijų perspektyva, į kurią įtrauktos ir Lietuvoje atliktos paieškos. skaityti »

Kviečiame naudotis lietuviška teisine duomenų baze „Infolex“

Informuojame, kad 2016 m. Nacionalinė biblioteka prenumeruoja lietuvišką teisinės informacijos duomenų bazę Infolex. skaityti »

Kokie interneto ir mobiliojo ryšio pokyčiai laukia 2016-aisiais?

Europos Komisijos sprendimu 2016 m. atpigs tarptinklinio ryšio tarifai. skaityti »

Internetinė televizija dažniausiai žiūrima per mobiliuosius įrenginius

Mokamas interneto televizijos turinys labiausiai žiūrimas per mobiliuosius įrenginius. Tokia išvada buvo pristatyta Las Vegase vykusioje parodoje CES. skaityti »

Baltarusija plėtos šalies turizmą per internetą

Baltarusijos nacionalinė turizmo agentūra 2016 m. kovo mėnesį planuoja atidaryti interneto svetainę, kurioje būtų galima užsisakyti turizmo paslaugų. skaityti »

Baltarusiai galės stebėti savo kreditų istoriją per internetą

Baltarusijos banko „Belgazprombank“ klientai pirmieji išbandys galimybę per internetą analizuoti savo kreditų istoriją. skaityti »

Gyventojai internetu galės sužinoti, koks teisėjas nagrinėja jų bylą

Interneto svetainėje www.teismai.lt pradeda veikti bylų skirstymo protokolų paieškos sistema, kurioje visuomenė nuo šiol galės sužinoti, kokiam teisėjui yra paskirta nagrinėti jų byla, susipažinti su bylų skyrimo tvarka. skaityti »

VDU Kompiuterinės lingvistikos centras visuomenei atvėrė CLARIN-LT svetainę

Vytauto Didžiojo universiteto Kompiuterinės lingvistikos centras akademinei bendruomenei ir Lietuvos visuomenei atvėrė trijų universitetų nacionalinio kalbos technologijų konsorciumo CLARIN-LT svetainę (www.clarin-lt.lt). skaityti »

Sėkmingiausiai dirbęs 2015 metų milijardierius – „Amazon.com“ įkūrėjas

2015 m. geriausiai didinti savo turtą sekėsi elektroninės komercijos srities atstovams. skaityti »