Ar inovatyvios technologijos skatina siekti geresnių rezultatų?

Publikuota: 2011 m. spalio 4 d. antradienis

Kai kurios Jungtinių Valstijų (JAV) mokyklos jau naudoja šiuolaikines technologijas, kad Šekspyro kūrybą integruotų su gerai žinomo JAV prodiuserio muzika. Tačiau kritikai teigia, jog mokymasis naujausiomis priemonėmis ne visada efektyvesnis už tradicinį.

Kadangi vis daugiau ir daugiau pinigų išleidžiama technologijų diegimui mokyklose, pradedama svarstyti, ar pastangos modernizuoti mokymosi aplinką atsiperka ir kokį teigiamą rezultatą mokinių pasiekimams sukuria šie pokyčiai.

Neseniai „The New York Times“ laikraštyje Joana Jakobs (Joanne Jacobs) publikavo straipsnį, kuriame rašė apie Kyreno, Arizonos valstijoje, mokyklos aukštųjų technologijų klasę. Joje moksleiviai, naudodamiesi kompiuteriais ir internetu, Šekspyro kūrybą pavertė šio amžiaus kūriniu, integravę Kenio Vesto (Kanye West) muziką.

Jau nuo 2005 metų Kyreno mokyklos aukštųjų technologijų klasė gali pasigirti naudojanti nešiojamuosius kompiuterius ir lietimui jautrius rašomuosius stalus. Bet net moksleivius ir aprūpinus naujausiomis mokymo priemonėmis, jų skaitymo ir matematiniai sugebėjimai neištobulėjo. Kyreno mokyklos moksleiviai standartinių žinių patikrinimų metu nesužibėjo. Ir šie rezultatai nesikeičia nuo pat 2005 metų. Speciali klasė įrengta turinčiomis paskatinti mokytis technologijomis, bet jos nepadėjo pasiekti geresnių mokymosi rezultatų.

Visose JAV mokyklos nuožmiai investuojama į mokymo priemones, ypač didelis dėmesys skiriamas informacinių technologijų įrangos įsigyjimui. Pastaraisiais metais net Baltieji rūmai priėmė nutarimą inicijuoti technologijų diegimą šalies mokyklose, ir jį pavadino Nacionaliniu švietimo technologijų planu. Šio plano tikslas – sudominti šiuolaikinius mokinius ir paskatinti į mokymosi procesą žvelgti kitaip.

Bet kokią iš tiesų naudą sukuria minėtų technologijų diegimas, vis dar nenustatyta. Mokytojai, kurie dirba technologijomis aprūpintose klasėse, teigia matantys, kaip visos šios priemonės išblaško mokinių susitelkimą į mokslus. Jie taip pat mano, kad mokinius paskatinti mokytis galima ir kitomis, kur kas originalesnėmis, priemonėmis. Pavyzdžiui, integruotosios pamokos, kai vieno dalyko pamokoje mokama kelių dalykų, čia taip pat galima panaudoti ir informacines technologijas.

Kad ir kaip būtų, pasaulis keičiasi greičiau, nei pastebime, tad keisis ir patys mokiniai. Galbūt po kurio laiko klasių, aprūpintų technologijomis, mokiniai pasieks geresnių rezultatų – bus rastas efektyvesnis būdas paskatinti moksleivius. Edukologai teigia, kad tas laikas ateis greičiau, nei manome: riba tarp mokymo integruojant skirtingus dalykus ir naudojant kitas motyvacines priemones bei riba tarp mokymo naudojant technologijas – plonytė. Todėl nuspėti, kada moksleivių nebedomins bet kokios originalios priemonės mokytis, nesinaudojant technologijomis, sudėtinga. O tam ruoštis jau šiandien yra protinga. Svarbiausia, kad šiuo pereinamuoju periodu nenukentėtų esami moksleiviai ir jų išsilavinimas.

Šaltinis: technologijos.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

„Visa“ ir „MasterCard“ pateko į inovatyviausių pasaulio įmonių 50-tuką

Konsultavimo kompanijos „Boston Consulting Group“ kasmet atliekamas tyrimas parodė, kad įmonės vis aktyviau diegia savo darbe inovatyvias technologijas. skaityti »

Populiariausi straipsniai

Inovatyvūs mokymo metodai: mokytojams pamokose siūlys pasitelkti vaizdo žaidimus

Vaizdo žaidimai gali būti ne tik laisvalaikio praleidimo forma, bet ir puiki mokymosi priemonė. skaityti »

Ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų

Novatorius fizikas S. Tamulevičius teigia, kad ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų, kurių ištekliai gamtoje mažėja. skaityti »

Penkios specialybės, kurių Lietuvos darbdaviai ieško dažniausiai

IT specialistus personalo atrankos ekspertai išskiria kaip pačius geidžiamiausius darbo rinkoje. skaityti »

Mokiniai sprendžia: kas svarbiausia kuriant ateities Europos Sąjungą?

Rusijos agresija, pabėgėlių krizė, teroristiniai išpuoliai – šie klausimai aktualūs ne tik ES politikos ekspertams, bet ir mokiniams. skaityti »

MITA patvirtino finansavimą 16 naujų projektų: bus kuriamos perspektyvios technologijos

Išmani apykaklė, apsauganti nuo nuskendimo, gintaro gaminių klasifikatorius, saulės kolektorius mažaenerginiams pastatams, sveikatos dienoraštis, mobili 12V baterija, antenų sistema nanopalydovams, plataus ruožo radaro prototipas – tai tik keletą inovacijų, kurios Lietuvoje bus vystomos 2018 metais. skaityti »

Skelbiama nauja atranka į programą „Renkuosi mokyti!“

Projektas „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!“ skelbia naują mokyklų ir „Renkuosi mokyti!“ mokytojų atranką. skaityti »

Planuojama pertvarkyti vaikų socializacijos centrus

Per kelis ateinančius metus planuojama iš esmės pertvarkyti vaikų socializacijos centrus, sukuriant šiuolaikiškas įstaigas, kuriose būtų stiprinami socialiniai vaikų įgūdžiai. skaityti »

Ko galėtume pasimokyti iš Suomijos švietimo sistemos?

Suomijos švietimo sistema yra dažnai pateikiama kaip pavyzdys, kuriuo turėtų sekti kiekviena valstybė. skaityti »

XXI amžiaus švietimo sistema turi remtis kūrybiškumo ir atvirumo nesėkmei idėjomis

Mokyklos šiais laikais turi diegti ne tik konkrečios srities žinias, bet ir kūrybiškumą, plačias pažiūras, smalsumą. skaityti »

Programuotojai – pradinių klasių moksleiviai?

Programavimo specialistai įsitikinę, kad mokyti programavimo vaikus būtų tikslinga jau pradinėse klasėse. skaityti »