Ar inovatyvios technologijos skatina siekti geresnių rezultatų?

Publikuota: 2011 m. spalio 4 d. antradienis

Kai kurios Jungtinių Valstijų (JAV) mokyklos jau naudoja šiuolaikines technologijas, kad Šekspyro kūrybą integruotų su gerai žinomo JAV prodiuserio muzika. Tačiau kritikai teigia, jog mokymasis naujausiomis priemonėmis ne visada efektyvesnis už tradicinį.

Kadangi vis daugiau ir daugiau pinigų išleidžiama technologijų diegimui mokyklose, pradedama svarstyti, ar pastangos modernizuoti mokymosi aplinką atsiperka ir kokį teigiamą rezultatą mokinių pasiekimams sukuria šie pokyčiai.

Neseniai „The New York Times“ laikraštyje Joana Jakobs (Joanne Jacobs) publikavo straipsnį, kuriame rašė apie Kyreno, Arizonos valstijoje, mokyklos aukštųjų technologijų klasę. Joje moksleiviai, naudodamiesi kompiuteriais ir internetu, Šekspyro kūrybą pavertė šio amžiaus kūriniu, integravę Kenio Vesto (Kanye West) muziką.

Jau nuo 2005 metų Kyreno mokyklos aukštųjų technologijų klasė gali pasigirti naudojanti nešiojamuosius kompiuterius ir lietimui jautrius rašomuosius stalus. Bet net moksleivius ir aprūpinus naujausiomis mokymo priemonėmis, jų skaitymo ir matematiniai sugebėjimai neištobulėjo. Kyreno mokyklos moksleiviai standartinių žinių patikrinimų metu nesužibėjo. Ir šie rezultatai nesikeičia nuo pat 2005 metų. Speciali klasė įrengta turinčiomis paskatinti mokytis technologijomis, bet jos nepadėjo pasiekti geresnių mokymosi rezultatų.

Visose JAV mokyklos nuožmiai investuojama į mokymo priemones, ypač didelis dėmesys skiriamas informacinių technologijų įrangos įsigyjimui. Pastaraisiais metais net Baltieji rūmai priėmė nutarimą inicijuoti technologijų diegimą šalies mokyklose, ir jį pavadino Nacionaliniu švietimo technologijų planu. Šio plano tikslas – sudominti šiuolaikinius mokinius ir paskatinti į mokymosi procesą žvelgti kitaip.

Bet kokią iš tiesų naudą sukuria minėtų technologijų diegimas, vis dar nenustatyta. Mokytojai, kurie dirba technologijomis aprūpintose klasėse, teigia matantys, kaip visos šios priemonės išblaško mokinių susitelkimą į mokslus. Jie taip pat mano, kad mokinius paskatinti mokytis galima ir kitomis, kur kas originalesnėmis, priemonėmis. Pavyzdžiui, integruotosios pamokos, kai vieno dalyko pamokoje mokama kelių dalykų, čia taip pat galima panaudoti ir informacines technologijas.

Kad ir kaip būtų, pasaulis keičiasi greičiau, nei pastebime, tad keisis ir patys mokiniai. Galbūt po kurio laiko klasių, aprūpintų technologijomis, mokiniai pasieks geresnių rezultatų – bus rastas efektyvesnis būdas paskatinti moksleivius. Edukologai teigia, kad tas laikas ateis greičiau, nei manome: riba tarp mokymo integruojant skirtingus dalykus ir naudojant kitas motyvacines priemones bei riba tarp mokymo naudojant technologijas – plonytė. Todėl nuspėti, kada moksleivių nebedomins bet kokios originalios priemonės mokytis, nesinaudojant technologijomis, sudėtinga. O tam ruoštis jau šiandien yra protinga. Svarbiausia, kad šiuo pereinamuoju periodu nenukentėtų esami moksleiviai ir jų išsilavinimas.

Šaltinis: technologijos.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

„Visa“ ir „MasterCard“ pateko į inovatyviausių pasaulio įmonių 50-tuką

Konsultavimo kompanijos „Boston Consulting Group“ kasmet atliekamas tyrimas parodė, kad įmonės vis aktyviau diegia savo darbe inovatyvias technologijas. skaityti »

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »