Ar inovatyvios technologijos skatina siekti geresnių rezultatų?

Publikuota: 2011 m. spalio 4 d. antradienis

Kai kurios Jungtinių Valstijų (JAV) mokyklos jau naudoja šiuolaikines technologijas, kad Šekspyro kūrybą integruotų su gerai žinomo JAV prodiuserio muzika. Tačiau kritikai teigia, jog mokymasis naujausiomis priemonėmis ne visada efektyvesnis už tradicinį.

Kadangi vis daugiau ir daugiau pinigų išleidžiama technologijų diegimui mokyklose, pradedama svarstyti, ar pastangos modernizuoti mokymosi aplinką atsiperka ir kokį teigiamą rezultatą mokinių pasiekimams sukuria šie pokyčiai.

Neseniai „The New York Times“ laikraštyje Joana Jakobs (Joanne Jacobs) publikavo straipsnį, kuriame rašė apie Kyreno, Arizonos valstijoje, mokyklos aukštųjų technologijų klasę. Joje moksleiviai, naudodamiesi kompiuteriais ir internetu, Šekspyro kūrybą pavertė šio amžiaus kūriniu, integravę Kenio Vesto (Kanye West) muziką.

Jau nuo 2005 metų Kyreno mokyklos aukštųjų technologijų klasė gali pasigirti naudojanti nešiojamuosius kompiuterius ir lietimui jautrius rašomuosius stalus. Bet net moksleivius ir aprūpinus naujausiomis mokymo priemonėmis, jų skaitymo ir matematiniai sugebėjimai neištobulėjo. Kyreno mokyklos moksleiviai standartinių žinių patikrinimų metu nesužibėjo. Ir šie rezultatai nesikeičia nuo pat 2005 metų. Speciali klasė įrengta turinčiomis paskatinti mokytis technologijomis, bet jos nepadėjo pasiekti geresnių mokymosi rezultatų.

Visose JAV mokyklos nuožmiai investuojama į mokymo priemones, ypač didelis dėmesys skiriamas informacinių technologijų įrangos įsigyjimui. Pastaraisiais metais net Baltieji rūmai priėmė nutarimą inicijuoti technologijų diegimą šalies mokyklose, ir jį pavadino Nacionaliniu švietimo technologijų planu. Šio plano tikslas – sudominti šiuolaikinius mokinius ir paskatinti į mokymosi procesą žvelgti kitaip.

Bet kokią iš tiesų naudą sukuria minėtų technologijų diegimas, vis dar nenustatyta. Mokytojai, kurie dirba technologijomis aprūpintose klasėse, teigia matantys, kaip visos šios priemonės išblaško mokinių susitelkimą į mokslus. Jie taip pat mano, kad mokinius paskatinti mokytis galima ir kitomis, kur kas originalesnėmis, priemonėmis. Pavyzdžiui, integruotosios pamokos, kai vieno dalyko pamokoje mokama kelių dalykų, čia taip pat galima panaudoti ir informacines technologijas.

Kad ir kaip būtų, pasaulis keičiasi greičiau, nei pastebime, tad keisis ir patys mokiniai. Galbūt po kurio laiko klasių, aprūpintų technologijomis, mokiniai pasieks geresnių rezultatų – bus rastas efektyvesnis būdas paskatinti moksleivius. Edukologai teigia, kad tas laikas ateis greičiau, nei manome: riba tarp mokymo integruojant skirtingus dalykus ir naudojant kitas motyvacines priemones bei riba tarp mokymo naudojant technologijas – plonytė. Todėl nuspėti, kada moksleivių nebedomins bet kokios originalios priemonės mokytis, nesinaudojant technologijomis, sudėtinga. O tam ruoštis jau šiandien yra protinga. Svarbiausia, kad šiuo pereinamuoju periodu nenukentėtų esami moksleiviai ir jų išsilavinimas.

Šaltinis: technologijos.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

„Visa“ ir „MasterCard“ pateko į inovatyviausių pasaulio įmonių 50-tuką

Konsultavimo kompanijos „Boston Consulting Group“ kasmet atliekamas tyrimas parodė, kad įmonės vis aktyviau diegia savo darbe inovatyvias technologijas. skaityti »

Populiariausi straipsniai

Mokslo virusu vaikus užkrečia ne tik bandymai, bet ir šansas pademonstruoti išradimus viešai

Vienas iš būdų motyvuoti jaunuosius išradėjus kurti – didelio populiarumo JAV sulaukiančios išradimų mugės bei konkursai. Tokioje mokslo mugėje šių metų rugsėjį jaunimą kviečia sudalyvauti ir technologijų bei verslumo renginys #SWITCH! skaityti »

Mechatronikos ir robotikos specialistai – be jų neįsivaizduojama ateitis

Kompiuterio spausdintuvas, oro temperatūros termostatas, šaldytuvas su skaitmeniniu valdymu – visa tai yra mechatronikos įrenginiai. skaityti »

Šiemet – rekordinis skaičius stojančiųjų į pedagogikos krypties profesines studijas

Pedagogikos krypties profesinėms studijoms, sulaukusioms itin didelio aukštųjų mokyklų absolventų susidomėjimo, Švietimo ir mokslo ministerija papildomai skyrė 30 valstybės finansuojamų vietų. skaityti »

V. Sutkus: būsimų bedarbių rengimą stabdo rinka

Pristatome Lietuvos verslo konfederacijos prezidento Valdas Sutkaus mintis apie Lietuvos švietimo pertvarką. skaityti »

Tarptautiniai studentų mainai: investicija į save ir profesinę ateitį

Naujausi „Erasmus+“ poveikio tyrimo duomenys rodo, kad daugelyje šalių studentų mainų programos dalyviams po studijų baigimo įsidarbinti darbo rinkoje pavyksta net 14 proc. lengviau ir greičiau. skaityti »

Jaunimo susidomėjimas šalies aukštosiomis mokyklomis nemažėja

Stojančiųjų susidomėjimas Lietuvos aukštosiomis mokyklomis nemažėja. Kaip ir pernai, į universitetus ir kolegijas pretenduoja 68 proc. brandos atestatus turinčių bendrojo ugdymo mokyklų abiturientų. skaityti »

Trečdalis stojančiųjų į universitetus renkasi Vilniaus universitetą

5 230 visų stojančiųjų į Lietuvos universitetus pirmuoju prioritetu pageidavo studijuoti geriausiai tarptautiniuose reitinguose tarp Lietuvos aukštųjų mokyklų vertinamame Vilniaus universitete. skaityti »

„Baltoji žynė“ – įtraukianti maginė fantastika net ir tiems, kurie nemėgsta fantastikos

Australų kilmės rašytoją Trudi Canavan nuo pat mažumės domino senovės mitologija ir jos pritaikymas fantastikos pasaulyje. skaityti »

Švietimo ministrė: Lietuva turi visas sąlygas tapti informacinių technologijų centru

Europos komisijos teigimu, net 40% darbdavių Europoje neranda darbuotojų, kurių įgūdžiai įmonei leistų atsinaujinti ir sparčiai judėti į priekį. skaityti »

JTO dirbanti lietuvė: „Didžioji mano darbo dalis – įtikinti kitus, kad viskas yra įmanoma“

„Nelaikau savęs emigrante“, – šypsosi Ieva Lazarevičiūtė, jau 11 metų gyvenanti Brazilijoje. skaityti »