Kai kurios Jungtinių Valstijų (JAV) mokyklos jau naudoja šiuolaikines technologijas, kad Šekspyro kūrybą integruotų su gerai žinomo JAV prodiuserio muzika. Tačiau kritikai teigia, jog mokymasis naujausiomis priemonėmis ne visada efektyvesnis už tradicinį.

Kadangi vis daugiau ir daugiau pinigų išleidžiama technologijų diegimui mokyklose, pradedama svarstyti, ar pastangos modernizuoti mokymosi aplinką atsiperka ir kokį teigiamą rezultatą mokinių pasiekimams sukuria šie pokyčiai.

Neseniai „The New York Times“ laikraštyje Joana Jakobs (Joanne Jacobs) publikavo straipsnį, kuriame rašė apie Kyreno, Arizonos valstijoje, mokyklos aukštųjų technologijų klasę. Joje moksleiviai, naudodamiesi kompiuteriais ir internetu, Šekspyro kūrybą pavertė šio amžiaus kūriniu, integravę Kenio Vesto (Kanye West) muziką.

Jau nuo 2005 metų Kyreno mokyklos aukštųjų technologijų klasė gali pasigirti naudojanti nešiojamuosius kompiuterius ir lietimui jautrius rašomuosius stalus. Bet net moksleivius ir aprūpinus naujausiomis mokymo priemonėmis, jų skaitymo ir matematiniai sugebėjimai neištobulėjo. Kyreno mokyklos moksleiviai standartinių žinių patikrinimų metu nesužibėjo. Ir šie rezultatai nesikeičia nuo pat 2005 metų. Speciali klasė įrengta turinčiomis paskatinti mokytis technologijomis, bet jos nepadėjo pasiekti geresnių mokymosi rezultatų.

Visose JAV mokyklos nuožmiai investuojama į mokymo priemones, ypač didelis dėmesys skiriamas informacinių technologijų įrangos įsigyjimui. Pastaraisiais metais net Baltieji rūmai priėmė nutarimą inicijuoti technologijų diegimą šalies mokyklose, ir jį pavadino Nacionaliniu švietimo technologijų planu. Šio plano tikslas – sudominti šiuolaikinius mokinius ir paskatinti į mokymosi procesą žvelgti kitaip.

Bet kokią iš tiesų naudą sukuria minėtų technologijų diegimas, vis dar nenustatyta. Mokytojai, kurie dirba technologijomis aprūpintose klasėse, teigia matantys, kaip visos šios priemonės išblaško mokinių susitelkimą į mokslus. Jie taip pat mano, kad mokinius paskatinti mokytis galima ir kitomis, kur kas originalesnėmis, priemonėmis. Pavyzdžiui, integruotosios pamokos, kai vieno dalyko pamokoje mokama kelių dalykų, čia taip pat galima panaudoti ir informacines technologijas.

Kad ir kaip būtų, pasaulis keičiasi greičiau, nei pastebime, tad keisis ir patys mokiniai. Galbūt po kurio laiko klasių, aprūpintų technologijomis, mokiniai pasieks geresnių rezultatų – bus rastas efektyvesnis būdas paskatinti moksleivius. Edukologai teigia, kad tas laikas ateis greičiau, nei manome: riba tarp mokymo integruojant skirtingus dalykus ir naudojant kitas motyvacines priemones bei riba tarp mokymo naudojant technologijas – plonytė. Todėl nuspėti, kada moksleivių nebedomins bet kokios originalios priemonės mokytis, nesinaudojant technologijomis, sudėtinga. O tam ruoštis jau šiandien yra protinga. Svarbiausia, kad šiuo pereinamuoju periodu nenukentėtų esami moksleiviai ir jų išsilavinimas.