Aukštųjų technologijų plėtros programa skatina mokslo ir verslo bendradarbiavimą

Publikuota: 2014 m. vasario 19 d. trečiadienis

Pristatyti Aukštųjų technologijų plėtros 2011–2013 m. programos rezultatai. Programai skirta 10 mln. litų, ją vykdant sukurta beveik keturiasdešimt naujų technologijų ir šimtas naujų produktų.

„Praktika rodo, kad investicijos į aukšto lygio mokslinius tyrimus pritraukia verslo užsakymus ir kuria ekonomikai didelę pridėtinę vertę,  – pabrėžia švietimo ir mokslo viceministrė Svetlana Kauzonienė. – Mūsų šaliai labai svarbu padaryti didelį kiekybinį šuolį tyrimų ir eksperimentinės plėtros srityje ir pasiekti, kad Lietuva būtų pripažinta kaip technologijų ir inovacijų lyderė.“

2011–2013 m. aukštųjų technologijų plėtros programoje dalyvavo septynios mokslo ir studijų institucijos bei dvidešimt penkios verslo įmonės. Jos metu vykdytiems aukštųjų technologijų projektams skirta per 9 mln. litų. Iš jų apie 7 mln. litų teko mokslo ir studijų institucijoms, beveik 2,5 mln. litų – mažoms ir vidutinėms įmonėms, dar 1,56 mln. litų prisidėjo pačios įmonės.

Programos įgyvendinimo laikotarpiu buvo sukurtos 38 naujos technologijos, įdiegta 19 naujų technologijų, sukurti 96 nauji produktai. 2013 m. pateiktos 2 tarptautinės ir 5 nacionalinės patentinės paraiškos, gautas 1 tarptautinis patentas.

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros administruojama Aukštųjų technologijų plėtros programa 2011–2013 m. vykdyta siekiant skatinti mokslo ir verslo bendradarbiavimą, plėtoti turinčias Lietuvoje įdirbį pasaulio mastu perspektyvias aukštųjų technologijų kryptis, kurios įgalintų gaminti pasaulinėje rinkoje konkurencingus produktus.

Šaltinis: smm.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

ES parama aukštųjų technologijų plėtrai – strateginis Lietuvos vyriausybės tikslas

Lietuvos ekonomikos strateginis tikslas – pakeisti Lietuvą iš darbo jėgą ir žemos pridėtinės vertės produktus eksportuojančios šalies į aukštą pridėtinę vertę kuriančią ir eksportuojančią valstybę – įgyvendinamas kartu su didžiaisiais investiciniais projektais, klojančiais tvirtą... skaityti »

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »