Mokymasis visą gyvenimą – privaloma duoklė save gerbiančiai asmenybei

Publikuota: 2011 m. balandžio 7 d. ketvirtadienis

Dar mūsų senoliai sakė, jog mokytis niekada nevėlu. Šią liaudies išmintį XX amžius perfrazavo savaip, todėl atsirado sąvoka „mokymasis visą gyvenimą“. Kas tai yra, kokios galimybės mokytis visą gyvenimą ir kodėl tai reikėtų daryti?

Anuomet ir dabar

Įsivaizduokime paprastą situaciją: prieš keletą dešimtmečių, kai dar buvote vaikas, Jūsų mama vieną gražią dieną pareiškė, kad... įstojo į kolegiją ir įsiliejo į margą studentijos būrį! Turbūt instinktyviai žvilgterėsite į kalendorių – ko gero, pamiršote, kad šiandien yra balandžio 1-oji?! Ta žinia Jus tiesiog pribloškia. Mama, kuriai per keturiasdešimt, tapo studente, kaip ką tik vidurinę baigusi moksleivė! Maža to, prieš daugelį metų baigusi siuvėjos specialybę, šiandien ji nusprendė, kad ima studijuoti ekonomikos teoriją! Iš tiesų turime pripažinti, kad tokia situacija sovietinio režimo metais būtų buvusi tik utopinė. Šiandien, įsibėgėjant XXI amžiui, tikrai nenustebsite, jei net Jūsų močiutė praneš, kad nuo šiol su laiptinės kaimynėmis ne tik klausysis liaudiškos muzikos laidų per radiją, bet ir įvaldys technologijas – užsirašė į kompiuterinio raštingumo kursus senjorams!

Didžiuodamasis sakau: „Aš mokausi visą gyvenimą“

Atsivėrus sienoms, laisvėjant žmonių mąstymui ir augant rinkos poreikiams, natūralu, kad į mokymo įstaigos suolą sėda net garbaus amžiaus senjoras, kuris sukauptą gyvenimišką patirtį papildo teorinėmis žiniomis bei praktiniais įgūdžiais. Europa sparčiai sensta, tad ypač aktualu, kad vyresnio amžiaus žmonės kuo ilgiau būtų kūrybingi ir aktyvūs. Arba atvirkščiai, į ugdymo procesą įtraukiamas net vaikščioti nemokantis pyplys, kad jau ankstyvojoje kūdikystėje pajustų karčių mokslo šaknų skonį. Tas skonis kartėja, be abejo, palaipsniui, nes, kol apkrautas spalvotomis pagalvėlėmis muzikuoji su barškučiais, kol trypčioji netvirtomis kojelėmis arba iš molio nulipdai savo pirmąjį meno kūrinį, dažniausiai primenantį kukurūzą, jauti tik saldumą...

Mokytis kone nuo gimimo iki gilios senatvės mums padeda Europos Komisija. Atsakingos institucijos sujungė įvairias švietimo ir lavinimo iniciatyvas į vieną bendrą Mokymosi visą gyvenimą programą. Turėdama beveik 7 mlrd. eurų biudžetą, skirtą 2007–2013 metams, programa pakeitė vykdomas švietimo, profesinio mokymo ir el. mokymo programas, užbaigtas 2006-aisiais.

Nuo ikimokyklinuko iki senjoro – mokyklinis suolas madingas!

Naujoji Mokymosi visą gyvenimą programa suteikia galimybę bet kokio amžiaus žmonėms siekti jaudinančių mokslo galimybių visoje Europoje. Ją sudaro keturios paprogramės: „Comenius“ (mokykloms), „Erasmus“ (universitetams), „Leonardo da Vinci“ (profesiniam mokymui ir lavinimui) ir „Grundtvig“ (suaugusiųjų mokymui).

Europa iš esmės keičiasi, siekdama tapti pirmaujančia pasaulyje žinių ekonomika. Vadinasi, žinios ir iš jų išplaukiančios naujovės – tampa vertingiausiu ES turtu vis stiprėjant pasaulinei konkurencijai visose srityse, tad aukštos kokybės pradinis, vidurinis ir aukštasis mokslas dabar svarbūs kaip niekad anksčiau. Dabartinis profesinis mokymas ir lavinimas turi nuolatos atnaujinti ES piliečių kvalifikacijos bazę tam, kad šie būtų pasirengę įveikti šiandienos iššūkius ir perprasti atsirandančias naujas technologijas. Europos Sąjunga jau sukūrė gyvybingą bendrą rinką ir įvedė bendrą valiutą – eurą. Trečiasis iššūkis – papildyti šiuos laimėjimus tikrai europietiška darbo rinka, kurioje gerai išsilavinę ir parengti piliečiai galėtų naudotis savo kvalifikacija kitose šalyse. Tačiau mokymasis neapsiriboja universitete įgytų žinių bagažu, labai svarbu investuoti ir į savo gebėjimus, siekiant įgyti tų įgūdžių, kurie padėtų ne tik siekti karjeros, greitai persiorientuoti darbo rinkoje, bet ir jausti nuolatinį asmenybės tobulėjimą bei augimą.

Kodėl „Penki kontinentai“?

„Penkių kontinentų“ Mokymo centras, įkurtas vienoje seniausių ir pažangiausių ITT bendrovių, skaičiuoja jau antrąjį dešimtmetį. Per šiuos metus jame mokėsi ir kvalifikaciją įgijo politikų, verslininkų, menininkų, pramogų pasaulio atstovų. Kursų klausėsi moksleiviai, namų šeimininkės ir garbaus amžiaus senjorai. Būdamas ištikimas tęstinumo, taigi ir mokymosi visą gyvenimą principui bei vertybėms, Mokymo centras visus metus Jums patogiu metu kviečia studijuoti ir moksleivį, ir specialistą, ir senjorą. Kursai organizuojami grupėmis arba individualiai – tai priklauso nuo norų ir piniginės. Tvarkaraštis sudaromas atsižvelgus į studijuojančių asmenų veiklos kalendorių. Mokymo centras įkurtas strategiškai patrauklioje sostinės vietoje, kurią lengva pasiekti iš bet kurio miesto taško. Beje, didelėje stovėjimo aikštelėje be vargo pastatysite ir saugiai paliksite savo automobilį. Laikas ir technologijos skuba į priekį. Suskubkite ir Jūs!

Išsamus Mokymo centre vykstančių kursų aprašymas >>>

Šaltinis: penki.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

VDU ir LEU pasirašys integracijos sutartį

Vasario 6 d., pirmadienį, 11.30 val. bus pasirašyta VDU ir LEU integracijos sutartis. skaityti »

Kviečiame susipažinti su LEU studentų ir dėstytojų sukurtais interaktyviais žemėlapiais

Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) studentai ir dėstytojai aktyviai taiko geografines informacines sistemas (GIS), kuria ir viešina interaktyvius žemėlapius skaityti »

VU genetikai siūlo naują vėžio diagnostikos metodą

„Vėžio prigimtį, vystymosi mechanizmus tyrinėju daugelį metų, bet molekuliniu lygmeniu pradėjome dirbti ne taip ir seniai“, – sako Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė Sonata Jarmalaitė. skaityti »

VGTU studento komanda sukūrė virtualų „Tesla Motors“ gigafabriką

Vilniuje fejerverkais ir perkirpta raudona juostele pažymėtas JAV elektromobilių gamintojo „Tesla Motors“ gigafabriko atidarymas. skaityti »

VU Gyvybės mokslų centras – tarp geriausių pasaulio architektūros projektų

Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro projektas susilaukė pasaulio žiniasklaidos dėmesio – prestižinio architektūros žurnalo „ArchDaily” konkurse jis nominuotas geriausio 2017 m. kultūros objekto kategorijoje. skaityti »

Kauno studentai sukūrė autonominio vežimėlio oro uostui prototipą

Oro uostą, kuriame skubančių žmonių – mažiau, eilės – trumpesnės, o kelioniniai lagaminai patys pasiekia bagažo atidavimo punktą, šiandien įsivaizduoti sunku. skaityti »

VGTU inžinerijos licėjaus mokiniai pasiekė Lietuvos rekordą

2017 m. sausio 26 d., VGTU inžinerijos licėjaus 1-4 klasių mokiniai pasiekė Lietuvos rekordą – sužaidė didžiausiame šachmatų turnyre Lietuvoje. skaityti »

Stojantiesiems į aukštąsias mokyklas keliama priėmimo kartelė

Kaip numatyta 2016 m. priimtame Mokslo ir studijų įstatyme, Švietimo ir mokslo ministerija pirmą kartą nustato mažiausią konkursinį balą stojantiesiems į valstybės finansuojamas vietas. skaityti »

KTU subūrė Europos inovatyvių universitetų vadovus

Kauno technologijos universitetas (KTU) dalinasi patirtimi su giminingomis užsienio aukštojo mokslo įstaigomis. skaityti »

Kurdami skiauteručius mokslininkai garsina Lietuvą

Aleksandro Stulginskio universiteto profesoriai Simas Gliožeris ir Alfonsas Sigitas Tamošiūnas, kurdami naujas dekoratyvinių augalų veisles, garsina Lietuvos vardą visame pasaulyje. skaityti »