Mokymasis visą gyvenimą – privaloma duoklė save gerbiančiai asmenybei

Publikuota: 2011 m. balandžio 7 d. ketvirtadienis

Dar mūsų senoliai sakė, jog mokytis niekada nevėlu. Šią liaudies išmintį XX amžius perfrazavo savaip, todėl atsirado sąvoka „mokymasis visą gyvenimą“. Kas tai yra, kokios galimybės mokytis visą gyvenimą ir kodėl tai reikėtų daryti?

Anuomet ir dabar

Įsivaizduokime paprastą situaciją: prieš keletą dešimtmečių, kai dar buvote vaikas, Jūsų mama vieną gražią dieną pareiškė, kad... įstojo į kolegiją ir įsiliejo į margą studentijos būrį! Turbūt instinktyviai žvilgterėsite į kalendorių – ko gero, pamiršote, kad šiandien yra balandžio 1-oji?! Ta žinia Jus tiesiog pribloškia. Mama, kuriai per keturiasdešimt, tapo studente, kaip ką tik vidurinę baigusi moksleivė! Maža to, prieš daugelį metų baigusi siuvėjos specialybę, šiandien ji nusprendė, kad ima studijuoti ekonomikos teoriją! Iš tiesų turime pripažinti, kad tokia situacija sovietinio režimo metais būtų buvusi tik utopinė. Šiandien, įsibėgėjant XXI amžiui, tikrai nenustebsite, jei net Jūsų močiutė praneš, kad nuo šiol su laiptinės kaimynėmis ne tik klausysis liaudiškos muzikos laidų per radiją, bet ir įvaldys technologijas – užsirašė į kompiuterinio raštingumo kursus senjorams!

Didžiuodamasis sakau: „Aš mokausi visą gyvenimą“

Atsivėrus sienoms, laisvėjant žmonių mąstymui ir augant rinkos poreikiams, natūralu, kad į mokymo įstaigos suolą sėda net garbaus amžiaus senjoras, kuris sukauptą gyvenimišką patirtį papildo teorinėmis žiniomis bei praktiniais įgūdžiais. Europa sparčiai sensta, tad ypač aktualu, kad vyresnio amžiaus žmonės kuo ilgiau būtų kūrybingi ir aktyvūs. Arba atvirkščiai, į ugdymo procesą įtraukiamas net vaikščioti nemokantis pyplys, kad jau ankstyvojoje kūdikystėje pajustų karčių mokslo šaknų skonį. Tas skonis kartėja, be abejo, palaipsniui, nes, kol apkrautas spalvotomis pagalvėlėmis muzikuoji su barškučiais, kol trypčioji netvirtomis kojelėmis arba iš molio nulipdai savo pirmąjį meno kūrinį, dažniausiai primenantį kukurūzą, jauti tik saldumą...

Mokytis kone nuo gimimo iki gilios senatvės mums padeda Europos Komisija. Atsakingos institucijos sujungė įvairias švietimo ir lavinimo iniciatyvas į vieną bendrą Mokymosi visą gyvenimą programą. Turėdama beveik 7 mlrd. eurų biudžetą, skirtą 2007–2013 metams, programa pakeitė vykdomas švietimo, profesinio mokymo ir el. mokymo programas, užbaigtas 2006-aisiais.

Nuo ikimokyklinuko iki senjoro – mokyklinis suolas madingas!

Naujoji Mokymosi visą gyvenimą programa suteikia galimybę bet kokio amžiaus žmonėms siekti jaudinančių mokslo galimybių visoje Europoje. Ją sudaro keturios paprogramės: „Comenius“ (mokykloms), „Erasmus“ (universitetams), „Leonardo da Vinci“ (profesiniam mokymui ir lavinimui) ir „Grundtvig“ (suaugusiųjų mokymui).

Europa iš esmės keičiasi, siekdama tapti pirmaujančia pasaulyje žinių ekonomika. Vadinasi, žinios ir iš jų išplaukiančios naujovės – tampa vertingiausiu ES turtu vis stiprėjant pasaulinei konkurencijai visose srityse, tad aukštos kokybės pradinis, vidurinis ir aukštasis mokslas dabar svarbūs kaip niekad anksčiau. Dabartinis profesinis mokymas ir lavinimas turi nuolatos atnaujinti ES piliečių kvalifikacijos bazę tam, kad šie būtų pasirengę įveikti šiandienos iššūkius ir perprasti atsirandančias naujas technologijas. Europos Sąjunga jau sukūrė gyvybingą bendrą rinką ir įvedė bendrą valiutą – eurą. Trečiasis iššūkis – papildyti šiuos laimėjimus tikrai europietiška darbo rinka, kurioje gerai išsilavinę ir parengti piliečiai galėtų naudotis savo kvalifikacija kitose šalyse. Tačiau mokymasis neapsiriboja universitete įgytų žinių bagažu, labai svarbu investuoti ir į savo gebėjimus, siekiant įgyti tų įgūdžių, kurie padėtų ne tik siekti karjeros, greitai persiorientuoti darbo rinkoje, bet ir jausti nuolatinį asmenybės tobulėjimą bei augimą.

Kodėl „Penki kontinentai“?

„Penkių kontinentų“ Mokymo centras, įkurtas vienoje seniausių ir pažangiausių ITT bendrovių, skaičiuoja jau antrąjį dešimtmetį. Per šiuos metus jame mokėsi ir kvalifikaciją įgijo politikų, verslininkų, menininkų, pramogų pasaulio atstovų. Kursų klausėsi moksleiviai, namų šeimininkės ir garbaus amžiaus senjorai. Būdamas ištikimas tęstinumo, taigi ir mokymosi visą gyvenimą principui bei vertybėms, Mokymo centras visus metus Jums patogiu metu kviečia studijuoti ir moksleivį, ir specialistą, ir senjorą. Kursai organizuojami grupėmis arba individualiai – tai priklauso nuo norų ir piniginės. Tvarkaraštis sudaromas atsižvelgus į studijuojančių asmenų veiklos kalendorių. Mokymo centras įkurtas strategiškai patrauklioje sostinės vietoje, kurią lengva pasiekti iš bet kurio miesto taško. Beje, didelėje stovėjimo aikštelėje be vargo pastatysite ir saugiai paliksite savo automobilį. Laikas ir technologijos skuba į priekį. Suskubkite ir Jūs!

Išsamus Mokymo centre vykstančių kursų aprašymas >>>

Šaltinis: penki.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Konkurse „Išmanus miestas III“ VGTU studentai kurs ir tobulins miestų erdves

Jau trečiąjį kartą rengiamas projektas, skatinantis viešojo ir privataus sektorių intensyvų bendradarbiavimą, siekia įgyvendinti Lietuvos savivaldybių planus, pagražinti miestų aplinką, atgaivinti bei pritaikyti erdves pageidaujamai gyventojų veiklai. skaityti »

Užsienyje dirbantys mokslininkai – aktyvūs VU mokslinio gyvenimo dalyviai

Už tarptautinio lygio mokslo laimėjimus ir bendradarbiavimą su Lietuva Švietimo ir mokslo ministerija gruodžio 1 d. apdovanojo penkis užsienyje dirbančius lietuvių kilmės mokslininkus. Keturių iš jų akademinis kelias glaudžiai susijęs su Vilniaus universitetu. skaityti »

Sukurtas ir paviešintas LEU absolventų geografų internetinis žemėlapis

Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) geografai sukūrė ir paviešino mūsų aukštosios mokyklos alumnų geografų internetinį žemėlapį. skaityti »

Valstybė tęs savo įsipareigojimus mokytojams

Naujos kadencijos Seimo Švietimo ir mokslo komiteto nariams laikinai pareigas einanti švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė pateikė informaciją apie nueinančios Vyriausybės paruoštą 2017 m. valstybės biudžeto projekto švietimo dalį. skaityti »

Švietimo ir mokslo komitetas pasisako už universitetų tinklo optimizavimą

Seimo Švietimo ir mokslo komitetas bendru sutarimu šiandien pritarė Seimo nutarimo projektui dėl valstybinių universitetų tinklo optimizavimo (XIIP-4819(2). skaityti »

Kodėl mokyklose šalia vadovėlio turi atsirasti ir kompiuterinis žaidimas?

Nors įprastai žaidimus laikome laisvalaikio praleidimo būdu, jie pamažu atkeliauja ir į klases. Mokytojai Lietuvoje pastebi, kad žaidimai praturtina mokymosi procesą, padeda lengviau įsiminti pamokos medžiagą, o svarbiausia – motyvuoja vaikus net labiau nei tradiciniai mokymosi būdai. skaityti »

Verslo konfederacija ir Nacionalinė biblioteka skatins žinių visuomenės ugdymą Lietuvoje

Siekdamos gerinti verslo aplinką, skatinti inovacijas ir puoselėti darnios visuomenės kūrimąsi šalyje, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ir Lietuvos verslo konfederacija (LVK) pasirašė bendradarbiavimo susitarimą. skaityti »

Prieš kitų metų egzaminų naujovę – „repeticija“ sostinės vienuoliktokams

Jau nuo kitų metų Lietuvos abiturientai susidurs su nauju vertinimo įrankiu – brandos darbu. skaityti »

Įvyko tarptautinė MENAR mintino skaičiavimo olimpiada 2016

Vilniuje įvyko jau trečioji MENAR olimpiada 2016, kurią organizavo MENAR AKADEMIJA. Šiais metais Olimpiada buvo išskirtinė - šiemet ji paskelbta tarptautine, kadangi dalyvavo ne tik vaikai iš Lietuvos, bet ir iš kitų šalių – Rusijos, Serbijos bei Kazachstano. skaityti »

Už studijas sumokėtas lėšas šiemet atgaus beveik maksimalus skaičius studentų

Geriausiems už mokslą mokantiems bakalauro ir vientisųjų studijų studentams valstybė kompensuoja studijų kainą. skaityti »