Mokymasis visą gyvenimą – privaloma duoklė save gerbiančiai asmenybei

Publikuota: 2011 m. balandžio 7 d. ketvirtadienis

Dar mūsų senoliai sakė, jog mokytis niekada nevėlu. Šią liaudies išmintį XX amžius perfrazavo savaip, todėl atsirado sąvoka „mokymasis visą gyvenimą“. Kas tai yra, kokios galimybės mokytis visą gyvenimą ir kodėl tai reikėtų daryti?

Anuomet ir dabar

Įsivaizduokime paprastą situaciją: prieš keletą dešimtmečių, kai dar buvote vaikas, Jūsų mama vieną gražią dieną pareiškė, kad... įstojo į kolegiją ir įsiliejo į margą studentijos būrį! Turbūt instinktyviai žvilgterėsite į kalendorių – ko gero, pamiršote, kad šiandien yra balandžio 1-oji?! Ta žinia Jus tiesiog pribloškia. Mama, kuriai per keturiasdešimt, tapo studente, kaip ką tik vidurinę baigusi moksleivė! Maža to, prieš daugelį metų baigusi siuvėjos specialybę, šiandien ji nusprendė, kad ima studijuoti ekonomikos teoriją! Iš tiesų turime pripažinti, kad tokia situacija sovietinio režimo metais būtų buvusi tik utopinė. Šiandien, įsibėgėjant XXI amžiui, tikrai nenustebsite, jei net Jūsų močiutė praneš, kad nuo šiol su laiptinės kaimynėmis ne tik klausysis liaudiškos muzikos laidų per radiją, bet ir įvaldys technologijas – užsirašė į kompiuterinio raštingumo kursus senjorams!

Didžiuodamasis sakau: „Aš mokausi visą gyvenimą“

Atsivėrus sienoms, laisvėjant žmonių mąstymui ir augant rinkos poreikiams, natūralu, kad į mokymo įstaigos suolą sėda net garbaus amžiaus senjoras, kuris sukauptą gyvenimišką patirtį papildo teorinėmis žiniomis bei praktiniais įgūdžiais. Europa sparčiai sensta, tad ypač aktualu, kad vyresnio amžiaus žmonės kuo ilgiau būtų kūrybingi ir aktyvūs. Arba atvirkščiai, į ugdymo procesą įtraukiamas net vaikščioti nemokantis pyplys, kad jau ankstyvojoje kūdikystėje pajustų karčių mokslo šaknų skonį. Tas skonis kartėja, be abejo, palaipsniui, nes, kol apkrautas spalvotomis pagalvėlėmis muzikuoji su barškučiais, kol trypčioji netvirtomis kojelėmis arba iš molio nulipdai savo pirmąjį meno kūrinį, dažniausiai primenantį kukurūzą, jauti tik saldumą...

Mokytis kone nuo gimimo iki gilios senatvės mums padeda Europos Komisija. Atsakingos institucijos sujungė įvairias švietimo ir lavinimo iniciatyvas į vieną bendrą Mokymosi visą gyvenimą programą. Turėdama beveik 7 mlrd. eurų biudžetą, skirtą 2007–2013 metams, programa pakeitė vykdomas švietimo, profesinio mokymo ir el. mokymo programas, užbaigtas 2006-aisiais.

Nuo ikimokyklinuko iki senjoro – mokyklinis suolas madingas!

Naujoji Mokymosi visą gyvenimą programa suteikia galimybę bet kokio amžiaus žmonėms siekti jaudinančių mokslo galimybių visoje Europoje. Ją sudaro keturios paprogramės: „Comenius“ (mokykloms), „Erasmus“ (universitetams), „Leonardo da Vinci“ (profesiniam mokymui ir lavinimui) ir „Grundtvig“ (suaugusiųjų mokymui).

Europa iš esmės keičiasi, siekdama tapti pirmaujančia pasaulyje žinių ekonomika. Vadinasi, žinios ir iš jų išplaukiančios naujovės – tampa vertingiausiu ES turtu vis stiprėjant pasaulinei konkurencijai visose srityse, tad aukštos kokybės pradinis, vidurinis ir aukštasis mokslas dabar svarbūs kaip niekad anksčiau. Dabartinis profesinis mokymas ir lavinimas turi nuolatos atnaujinti ES piliečių kvalifikacijos bazę tam, kad šie būtų pasirengę įveikti šiandienos iššūkius ir perprasti atsirandančias naujas technologijas. Europos Sąjunga jau sukūrė gyvybingą bendrą rinką ir įvedė bendrą valiutą – eurą. Trečiasis iššūkis – papildyti šiuos laimėjimus tikrai europietiška darbo rinka, kurioje gerai išsilavinę ir parengti piliečiai galėtų naudotis savo kvalifikacija kitose šalyse. Tačiau mokymasis neapsiriboja universitete įgytų žinių bagažu, labai svarbu investuoti ir į savo gebėjimus, siekiant įgyti tų įgūdžių, kurie padėtų ne tik siekti karjeros, greitai persiorientuoti darbo rinkoje, bet ir jausti nuolatinį asmenybės tobulėjimą bei augimą.

Kodėl „Penki kontinentai“?

„Penkių kontinentų“ Mokymo centras, įkurtas vienoje seniausių ir pažangiausių ITT bendrovių, skaičiuoja jau antrąjį dešimtmetį. Per šiuos metus jame mokėsi ir kvalifikaciją įgijo politikų, verslininkų, menininkų, pramogų pasaulio atstovų. Kursų klausėsi moksleiviai, namų šeimininkės ir garbaus amžiaus senjorai. Būdamas ištikimas tęstinumo, taigi ir mokymosi visą gyvenimą principui bei vertybėms, Mokymo centras visus metus Jums patogiu metu kviečia studijuoti ir moksleivį, ir specialistą, ir senjorą. Kursai organizuojami grupėmis arba individualiai – tai priklauso nuo norų ir piniginės. Tvarkaraštis sudaromas atsižvelgus į studijuojančių asmenų veiklos kalendorių. Mokymo centras įkurtas strategiškai patrauklioje sostinės vietoje, kurią lengva pasiekti iš bet kurio miesto taško. Beje, didelėje stovėjimo aikštelėje be vargo pastatysite ir saugiai paliksite savo automobilį. Laikas ir technologijos skuba į priekį. Suskubkite ir Jūs!

Išsamus Mokymo centre vykstančių kursų aprašymas >>>

Šaltinis: penki.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Prezidentė Suomijoje domėsis aukštojo mokslo reforma

Tęsdama oficialų vizitą Suomijoje Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė trečiadienį, spalio 19 dieną, lankysis Alto universitete, kur domėsis šios šalies patirtimi pertvarkant aukštojo mokslo sistemą. skaityti »

Anglijos ir Lietuvos vidurinių mokyklų skirtumai

Tai, kas mūsų šalyje pristatoma kaip švietimo naujovė, daugelyje šalių tai yra nusistovėjusi sistema. skaityti »

M. Mažvydo biblioteka Europos Parlamente pristatys virtualiosios realybės biblioteką

Spalio 18–19 dienomis Europos Parlamente Briuselyje vyks tarptautinė bibliotekų paroda „Generation Code: Born at the Library“. skaityti »

Kinijos universitetai atveria naujas galimybes VGTU

Pekine vyko Kinijos ir Vidurio bei Rytų Europos šalių universitetų konsorciumo partnerių susitikimas, kuriame dalyvavo ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) strateginės partnerystės prorektorė Asta Radzevičienė. skaityti »

Moksliniams tyrimams iš verslo skirta per 1 mln. eurų

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) skyrė daugiau kaip 1 mln. eurų mokslo ir studijų institucijoms už užsakomųjų darbų pagal verslo poreikius atlikimą. skaityti »

Lietuvos žurnalistikos centras atnaujino žiniasklaidos ir ryšių su visuomene studijų programas

Lietuvos žurnalistikos centras (LŽC) 2016-2017 mokslo metų sezoną pasitinka atnaujinęs pagrindines studijų programas ir sustiprinęs vadovų bei lektorių komandą. skaityti »

Mokslininkai diskutuoja apie teisinės pagalbos kokybę

Lietuvos teisės instituto mokslininkė Agnė Limantė kartu su bendraautoriumi Manfredu Limantu Vilniaus Universiteto Teisės fakulteto mokslo žurnale „Teisė“ publikavo mokslo straipsnį „Teisė į teisinę pagalbą Europoje“. skaityti »

VU Teisės fakultetas pasitinka 375 metų jubiliejų

Spalio 11 d. Vilniaus universiteto Teisės fakultetas mini 375-ąsias įsteigimo metines. skaityti »

Nobelio premija pagerbta sutarčių teorija

Šiemet Nobelio ekonomikos mokslų premija skirta Oliveriui Hartui iš Harvardo universiteto ir Bengtui Holmströmui iš Masačusetso technologijos instituto už indėlį į sutarčių teoriją. skaityti »

MRU įvyko Korėjietiškos abėcėlės diena

Spalio 10 d. Karaliaus Sedžiongo institutas kvietė studentus ir akademinę bendruomenę kartu švęsti Hanguel (Korėjietiškos abėcėlės dieną) ir 2-ąjį instituto gimtadienį. skaityti »