Mokymasis visą gyvenimą – privaloma duoklė save gerbiančiai asmenybei

Publikuota: 2011 m. balandžio 7 d. ketvirtadienis

Dar mūsų senoliai sakė, jog mokytis niekada nevėlu. Šią liaudies išmintį XX amžius perfrazavo savaip, todėl atsirado sąvoka „mokymasis visą gyvenimą“. Kas tai yra, kokios galimybės mokytis visą gyvenimą ir kodėl tai reikėtų daryti?

Anuomet ir dabar

Įsivaizduokime paprastą situaciją: prieš keletą dešimtmečių, kai dar buvote vaikas, Jūsų mama vieną gražią dieną pareiškė, kad... įstojo į kolegiją ir įsiliejo į margą studentijos būrį! Turbūt instinktyviai žvilgterėsite į kalendorių – ko gero, pamiršote, kad šiandien yra balandžio 1-oji?! Ta žinia Jus tiesiog pribloškia. Mama, kuriai per keturiasdešimt, tapo studente, kaip ką tik vidurinę baigusi moksleivė! Maža to, prieš daugelį metų baigusi siuvėjos specialybę, šiandien ji nusprendė, kad ima studijuoti ekonomikos teoriją! Iš tiesų turime pripažinti, kad tokia situacija sovietinio režimo metais būtų buvusi tik utopinė. Šiandien, įsibėgėjant XXI amžiui, tikrai nenustebsite, jei net Jūsų močiutė praneš, kad nuo šiol su laiptinės kaimynėmis ne tik klausysis liaudiškos muzikos laidų per radiją, bet ir įvaldys technologijas – užsirašė į kompiuterinio raštingumo kursus senjorams!

Didžiuodamasis sakau: „Aš mokausi visą gyvenimą“

Atsivėrus sienoms, laisvėjant žmonių mąstymui ir augant rinkos poreikiams, natūralu, kad į mokymo įstaigos suolą sėda net garbaus amžiaus senjoras, kuris sukauptą gyvenimišką patirtį papildo teorinėmis žiniomis bei praktiniais įgūdžiais. Europa sparčiai sensta, tad ypač aktualu, kad vyresnio amžiaus žmonės kuo ilgiau būtų kūrybingi ir aktyvūs. Arba atvirkščiai, į ugdymo procesą įtraukiamas net vaikščioti nemokantis pyplys, kad jau ankstyvojoje kūdikystėje pajustų karčių mokslo šaknų skonį. Tas skonis kartėja, be abejo, palaipsniui, nes, kol apkrautas spalvotomis pagalvėlėmis muzikuoji su barškučiais, kol trypčioji netvirtomis kojelėmis arba iš molio nulipdai savo pirmąjį meno kūrinį, dažniausiai primenantį kukurūzą, jauti tik saldumą...

Mokytis kone nuo gimimo iki gilios senatvės mums padeda Europos Komisija. Atsakingos institucijos sujungė įvairias švietimo ir lavinimo iniciatyvas į vieną bendrą Mokymosi visą gyvenimą programą. Turėdama beveik 7 mlrd. eurų biudžetą, skirtą 2007–2013 metams, programa pakeitė vykdomas švietimo, profesinio mokymo ir el. mokymo programas, užbaigtas 2006-aisiais.

Nuo ikimokyklinuko iki senjoro – mokyklinis suolas madingas!

Naujoji Mokymosi visą gyvenimą programa suteikia galimybę bet kokio amžiaus žmonėms siekti jaudinančių mokslo galimybių visoje Europoje. Ją sudaro keturios paprogramės: „Comenius“ (mokykloms), „Erasmus“ (universitetams), „Leonardo da Vinci“ (profesiniam mokymui ir lavinimui) ir „Grundtvig“ (suaugusiųjų mokymui).

Europa iš esmės keičiasi, siekdama tapti pirmaujančia pasaulyje žinių ekonomika. Vadinasi, žinios ir iš jų išplaukiančios naujovės – tampa vertingiausiu ES turtu vis stiprėjant pasaulinei konkurencijai visose srityse, tad aukštos kokybės pradinis, vidurinis ir aukštasis mokslas dabar svarbūs kaip niekad anksčiau. Dabartinis profesinis mokymas ir lavinimas turi nuolatos atnaujinti ES piliečių kvalifikacijos bazę tam, kad šie būtų pasirengę įveikti šiandienos iššūkius ir perprasti atsirandančias naujas technologijas. Europos Sąjunga jau sukūrė gyvybingą bendrą rinką ir įvedė bendrą valiutą – eurą. Trečiasis iššūkis – papildyti šiuos laimėjimus tikrai europietiška darbo rinka, kurioje gerai išsilavinę ir parengti piliečiai galėtų naudotis savo kvalifikacija kitose šalyse. Tačiau mokymasis neapsiriboja universitete įgytų žinių bagažu, labai svarbu investuoti ir į savo gebėjimus, siekiant įgyti tų įgūdžių, kurie padėtų ne tik siekti karjeros, greitai persiorientuoti darbo rinkoje, bet ir jausti nuolatinį asmenybės tobulėjimą bei augimą.

Kodėl „Penki kontinentai“?

„Penkių kontinentų“ Mokymo centras, įkurtas vienoje seniausių ir pažangiausių ITT bendrovių, skaičiuoja jau antrąjį dešimtmetį. Per šiuos metus jame mokėsi ir kvalifikaciją įgijo politikų, verslininkų, menininkų, pramogų pasaulio atstovų. Kursų klausėsi moksleiviai, namų šeimininkės ir garbaus amžiaus senjorai. Būdamas ištikimas tęstinumo, taigi ir mokymosi visą gyvenimą principui bei vertybėms, Mokymo centras visus metus Jums patogiu metu kviečia studijuoti ir moksleivį, ir specialistą, ir senjorą. Kursai organizuojami grupėmis arba individualiai – tai priklauso nuo norų ir piniginės. Tvarkaraštis sudaromas atsižvelgus į studijuojančių asmenų veiklos kalendorių. Mokymo centras įkurtas strategiškai patrauklioje sostinės vietoje, kurią lengva pasiekti iš bet kurio miesto taško. Beje, didelėje stovėjimo aikštelėje be vargo pastatysite ir saugiai paliksite savo automobilį. Laikas ir technologijos skuba į priekį. Suskubkite ir Jūs!

Išsamus Mokymo centre vykstančių kursų aprašymas >>>

Šaltinis: penki.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Vilniaus universitetas laukia pusantro tūkstančio archeologų

Vilniaus universitete (VU) rugpjūčio 31–rugsėjo 4 d. vyks Europos archeologų asociacijos kongresas. skaityti »

SMK įgyvendina projektą Afrikoje

Š. m. rugpjūčio 08–12 d. Socialinių mokslų kolegijos Tarptautinių studijų vadovas Marius Zalieckas, strateginės plėtros vadovė Reda Mikalauskaitė bei projekto „Atrask save“ jaunimo garantijų iniciatyvos koordinatorė Inga Kulikauskė vedė mokymus Ganos, Ugandos bei Kenijos jaunimo darbuotojams apie karjeros konsultavimo paslaugų teikimą vietiniam jaunimui. skaityti »

Profesines mokyklas jau pasirinko tūkstančiu daugiau jaunuolių nei pernai

Auga besirenkančių profesines mokyklas skaičius: rugpjūčio vidurio duomenimis, šiemet mokymąsi profesinėse mokyklose jau yra pasirinkę 14,3 tūkst. mokinių, t. y. sulaukta per tūkstantį arba 7 proc. daugiau priėmimo prašymų nei pernai tuo pat metu. skaityti »

Rugsėjo pirmajai artėjant: programėlės padėsiančios greičiau sugrįžti į mokslus

Programos „Samsung Mokykla ateičiai“ kūrėjai moksleiviams rekomenduoja nemokamas edukacines programėles. skaityti »

VDU studentėms – vardinės „Thermo Fisher Scientific“ stipendijos

Stipendijos tikslas – gabius bei motyvuotus VDU studentus, studijuojančius su biotechnologijomis ar UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ veikla susijusius mokslus ir kryptingai gilinančius šių sričių žinias, skatinti dalyvauti moksliniuose tyrimuose ir siekti karjeros. skaityti »

Mokyklose populiarėjančios elektroninės pratybos lengvina vaikų kuprines

Elektroninių pratybų kūrėjai skaičiuoja, kad šiemet Lietuvoje elektronines pratybas naudos 4 kartus daugiau mokyklų, nei praėjusiais mokslo metais. Prekybininkai pastebi, kad mokymosi skaitmenizavimas daro įtaką ir apsipirkimui prieš rugsėjo pirmąją. skaityti »

Vėžio registras leis efektyviau vykdyti mokslinius tyrimus ir kovoti su onkologinėmis ligomis

Švietimo ir mokslo ministerijos siūlymu Vyriausybė įsteigė Vėžio registrą. Nacionalinė duomenų bazė sudarys sąlygas Lietuvos mokslininkams efektyviau tirti onkologinius susirgimus ir siūlyti naujus problemų sprendimo būdus. skaityti »

Į mokyklinuko kuprinę – ne tik sąsiuvinis, bet ir kompiuteris

Artėjant mokslo metų pradžiai, į mokyklas vaikus išleidžiantys tėvai skirstosi į dvi barikadų puses. Vieni skuba mokyklinuko kuprinę sukrauti iki rugsėjo 1-osios, kiti kantriai laukia, kol praėjus bumui mokykliniams reikmenims bus pradėtos taikyti nuolaidos, tad prieš mokyklą įsigyja tik pačias būtiniausias priemones. skaityti »

Iš Sibiro grįžęs VDU doktorantas: istoriniai įvykiai padeda perprasti dabartį

Ekspedicija „Misija Sibiras“ reiškia daugiau nei dviejų savaičių trukmės išbandymą tvarkant Lietuvos tremtinių kapavietes – tai pilietinės raiškos būdas, skatinantis diskusijas apie istorinės atminties svarbą ir ugdantis sąmoningumą istoriją vertinti su didele atsakomybe bei pagarba. skaityti »

Magistrantūra naujai: šiandien nebereikia vienodas kompetencijas turinčių specialistų

„Šiandien problemos tokios kompleksinės, kad jų neįmanoma išspręsti turint tik siaurą išsilavinimą“, – teigia Jurgita Šiugždinienė, Kauno technologijos universiteto (KTU) studijų prorektorė. Pasak jos, tyrimai ir pasaulinės tendencijos rodo, kad rinkai nebereikia daug vienodas kompetencijas turinčių specialistų, kuriems sunku išsiskirti iš kitų. skaityti »