Mokymasis visą gyvenimą – privaloma duoklė save gerbiančiai asmenybei

Publikuota: 2011 m. balandžio 7 d. ketvirtadienis

Dar mūsų senoliai sakė, jog mokytis niekada nevėlu. Šią liaudies išmintį XX amžius perfrazavo savaip, todėl atsirado sąvoka „mokymasis visą gyvenimą“. Kas tai yra, kokios galimybės mokytis visą gyvenimą ir kodėl tai reikėtų daryti?

Anuomet ir dabar

Įsivaizduokime paprastą situaciją: prieš keletą dešimtmečių, kai dar buvote vaikas, Jūsų mama vieną gražią dieną pareiškė, kad... įstojo į kolegiją ir įsiliejo į margą studentijos būrį! Turbūt instinktyviai žvilgterėsite į kalendorių – ko gero, pamiršote, kad šiandien yra balandžio 1-oji?! Ta žinia Jus tiesiog pribloškia. Mama, kuriai per keturiasdešimt, tapo studente, kaip ką tik vidurinę baigusi moksleivė! Maža to, prieš daugelį metų baigusi siuvėjos specialybę, šiandien ji nusprendė, kad ima studijuoti ekonomikos teoriją! Iš tiesų turime pripažinti, kad tokia situacija sovietinio režimo metais būtų buvusi tik utopinė. Šiandien, įsibėgėjant XXI amžiui, tikrai nenustebsite, jei net Jūsų močiutė praneš, kad nuo šiol su laiptinės kaimynėmis ne tik klausysis liaudiškos muzikos laidų per radiją, bet ir įvaldys technologijas – užsirašė į kompiuterinio raštingumo kursus senjorams!

Didžiuodamasis sakau: „Aš mokausi visą gyvenimą“

Atsivėrus sienoms, laisvėjant žmonių mąstymui ir augant rinkos poreikiams, natūralu, kad į mokymo įstaigos suolą sėda net garbaus amžiaus senjoras, kuris sukauptą gyvenimišką patirtį papildo teorinėmis žiniomis bei praktiniais įgūdžiais. Europa sparčiai sensta, tad ypač aktualu, kad vyresnio amžiaus žmonės kuo ilgiau būtų kūrybingi ir aktyvūs. Arba atvirkščiai, į ugdymo procesą įtraukiamas net vaikščioti nemokantis pyplys, kad jau ankstyvojoje kūdikystėje pajustų karčių mokslo šaknų skonį. Tas skonis kartėja, be abejo, palaipsniui, nes, kol apkrautas spalvotomis pagalvėlėmis muzikuoji su barškučiais, kol trypčioji netvirtomis kojelėmis arba iš molio nulipdai savo pirmąjį meno kūrinį, dažniausiai primenantį kukurūzą, jauti tik saldumą...

Mokytis kone nuo gimimo iki gilios senatvės mums padeda Europos Komisija. Atsakingos institucijos sujungė įvairias švietimo ir lavinimo iniciatyvas į vieną bendrą Mokymosi visą gyvenimą programą. Turėdama beveik 7 mlrd. eurų biudžetą, skirtą 2007–2013 metams, programa pakeitė vykdomas švietimo, profesinio mokymo ir el. mokymo programas, užbaigtas 2006-aisiais.

Nuo ikimokyklinuko iki senjoro – mokyklinis suolas madingas!

Naujoji Mokymosi visą gyvenimą programa suteikia galimybę bet kokio amžiaus žmonėms siekti jaudinančių mokslo galimybių visoje Europoje. Ją sudaro keturios paprogramės: „Comenius“ (mokykloms), „Erasmus“ (universitetams), „Leonardo da Vinci“ (profesiniam mokymui ir lavinimui) ir „Grundtvig“ (suaugusiųjų mokymui).

Europa iš esmės keičiasi, siekdama tapti pirmaujančia pasaulyje žinių ekonomika. Vadinasi, žinios ir iš jų išplaukiančios naujovės – tampa vertingiausiu ES turtu vis stiprėjant pasaulinei konkurencijai visose srityse, tad aukštos kokybės pradinis, vidurinis ir aukštasis mokslas dabar svarbūs kaip niekad anksčiau. Dabartinis profesinis mokymas ir lavinimas turi nuolatos atnaujinti ES piliečių kvalifikacijos bazę tam, kad šie būtų pasirengę įveikti šiandienos iššūkius ir perprasti atsirandančias naujas technologijas. Europos Sąjunga jau sukūrė gyvybingą bendrą rinką ir įvedė bendrą valiutą – eurą. Trečiasis iššūkis – papildyti šiuos laimėjimus tikrai europietiška darbo rinka, kurioje gerai išsilavinę ir parengti piliečiai galėtų naudotis savo kvalifikacija kitose šalyse. Tačiau mokymasis neapsiriboja universitete įgytų žinių bagažu, labai svarbu investuoti ir į savo gebėjimus, siekiant įgyti tų įgūdžių, kurie padėtų ne tik siekti karjeros, greitai persiorientuoti darbo rinkoje, bet ir jausti nuolatinį asmenybės tobulėjimą bei augimą.

Kodėl „Penki kontinentai“?

„Penkių kontinentų“ Mokymo centras, įkurtas vienoje seniausių ir pažangiausių ITT bendrovių, skaičiuoja jau antrąjį dešimtmetį. Per šiuos metus jame mokėsi ir kvalifikaciją įgijo politikų, verslininkų, menininkų, pramogų pasaulio atstovų. Kursų klausėsi moksleiviai, namų šeimininkės ir garbaus amžiaus senjorai. Būdamas ištikimas tęstinumo, taigi ir mokymosi visą gyvenimą principui bei vertybėms, Mokymo centras visus metus Jums patogiu metu kviečia studijuoti ir moksleivį, ir specialistą, ir senjorą. Kursai organizuojami grupėmis arba individualiai – tai priklauso nuo norų ir piniginės. Tvarkaraštis sudaromas atsižvelgus į studijuojančių asmenų veiklos kalendorių. Mokymo centras įkurtas strategiškai patrauklioje sostinės vietoje, kurią lengva pasiekti iš bet kurio miesto taško. Beje, didelėje stovėjimo aikštelėje be vargo pastatysite ir saugiai paliksite savo automobilį. Laikas ir technologijos skuba į priekį. Suskubkite ir Jūs!

Išsamus Mokymo centre vykstančių kursų aprašymas >>>

Šaltinis: penki.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Mokslo virusu vaikus užkrečia ne tik bandymai, bet ir šansas pademonstruoti išradimus viešai

Vienas iš būdų motyvuoti jaunuosius išradėjus kurti – didelio populiarumo JAV sulaukiančios išradimų mugės bei konkursai. Tokioje mokslo mugėje šių metų rugsėjį jaunimą kviečia sudalyvauti ir technologijų bei verslumo renginys #SWITCH! skaityti »

Mechatronikos ir robotikos specialistai – be jų neįsivaizduojama ateitis

Kompiuterio spausdintuvas, oro temperatūros termostatas, šaldytuvas su skaitmeniniu valdymu – visa tai yra mechatronikos įrenginiai. skaityti »

Šiemet – rekordinis skaičius stojančiųjų į pedagogikos krypties profesines studijas

Pedagogikos krypties profesinėms studijoms, sulaukusioms itin didelio aukštųjų mokyklų absolventų susidomėjimo, Švietimo ir mokslo ministerija papildomai skyrė 30 valstybės finansuojamų vietų. skaityti »

V. Sutkus: būsimų bedarbių rengimą stabdo rinka

Pristatome Lietuvos verslo konfederacijos prezidento Valdas Sutkaus mintis apie Lietuvos švietimo pertvarką. skaityti »

Tarptautiniai studentų mainai: investicija į save ir profesinę ateitį

Naujausi „Erasmus+“ poveikio tyrimo duomenys rodo, kad daugelyje šalių studentų mainų programos dalyviams po studijų baigimo įsidarbinti darbo rinkoje pavyksta net 14 proc. lengviau ir greičiau. skaityti »

Jaunimo susidomėjimas šalies aukštosiomis mokyklomis nemažėja

Stojančiųjų susidomėjimas Lietuvos aukštosiomis mokyklomis nemažėja. Kaip ir pernai, į universitetus ir kolegijas pretenduoja 68 proc. brandos atestatus turinčių bendrojo ugdymo mokyklų abiturientų. skaityti »

Trečdalis stojančiųjų į universitetus renkasi Vilniaus universitetą

5 230 visų stojančiųjų į Lietuvos universitetus pirmuoju prioritetu pageidavo studijuoti geriausiai tarptautiniuose reitinguose tarp Lietuvos aukštųjų mokyklų vertinamame Vilniaus universitete. skaityti »

„Baltoji žynė“ – įtraukianti maginė fantastika net ir tiems, kurie nemėgsta fantastikos

Australų kilmės rašytoją Trudi Canavan nuo pat mažumės domino senovės mitologija ir jos pritaikymas fantastikos pasaulyje. skaityti »

Švietimo ministrė: Lietuva turi visas sąlygas tapti informacinių technologijų centru

Europos komisijos teigimu, net 40% darbdavių Europoje neranda darbuotojų, kurių įgūdžiai įmonei leistų atsinaujinti ir sparčiai judėti į priekį. skaityti »

JTO dirbanti lietuvė: „Didžioji mano darbo dalis – įtikinti kitus, kad viskas yra įmanoma“

„Nelaikau savęs emigrante“, – šypsosi Ieva Lazarevičiūtė, jau 11 metų gyvenanti Brazilijoje. skaityti »