Nustatytos lituanistikos plėtros 2012–2020 m. kryptys

Publikuota: 2012 m. lapkričio 14 d. trečiadienis

Sėkminga lituanistikos plėtra – valstybės pamatas ir prioritetas. Siekdama, kad šis prioritetas būtų įgyvendinamas sklandžiai, Vyriausybė patvirtino Lituanistikos mokslinių tyrimų plėtros 2012–2020 metais kryptis.

„Vyriausybės patvirtintos kryptys pirmą kartą praktiškai nustato strategines lituanistikos gaires, – sako švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė. – Itin svarbu, kad dėl prioritetų sutarė platus visų krypčių lituanistų ir lituanistikos ekspertų ratas.“

Lituanistika yra svarbi tautos ir valstybės kaip savarankiškos politinės bendruomenės gyvavimo sąlyga. Ji suprantama ne tik kaip humanitariniai ir socialiniai mokslai, kurių objektas yra Lietuvos valstybės, visuomenės, kultūros, lietuvių tautos, jos kalbos praeitis, dabartis ir ateitis. Lituanistika apibrėžiama pagal savo misiją – puoselėti lietuviškąją tapatybę, prisidėti prie lietuvių tautos ir šalies politinės bendruomenės kultūrinės brandos, kūrybiškumo ir savarankiškumo stiprinimo, prie visaverčio Lietuvos dalyvavimo pasaulio kultūros ir mokslo poliloge.

Lituanistikos plėtros krypčių dokumentas apibūdina esamą lituanistinių tyrimų būklę, nusako vertybines nuostatas ir plėtros prielaidas, kuriomis remiantis nustatomi lituanistikos tyrimų prioritetai, skatinantys lituanistikos mokslinių tyrimų atsinaujinimą per artimiausią dešimtmetį. Kryptys skiriamos mokslo ir studijų politiką įgyvendinančioms institucijoms, akademinei bendruomenei ir visuomenei. Jos teikia orientyrus ilgalaikei lituanistikos mokslo politikai formuoti ir įgyvendinti.

Lituanistikos mokslinių tyrimų plėtros 2012–2020 metų kryptys suformuluotos pagal ekspertų darbo grupės pasiūlymus dėl lituanistikos plėtros gairių. Lituanistikos gairių rengimą inicijavo Ministro Pirmininko vadovaujama Lituanistikos plėtros komisija. 2011 m. sudaryta darbo grupė išnagrinėjo esamą lituanistikos mokslinių tyrimų ir socialinės, kultūrinės plėtros finansavimo padėtį ir pateikė siūlymus dėl finansavimo tobulinimo bei lituanistikos institutų vykdomų nematerialiojo ir dokumentinio lituanistikos paveldo kaupimo ir sklaidos darbų finansavimo galimybių.

Lituanistikos gairės visuomenei ir akademinei bendruomenei pristatytos ir aptartos kovo mėnesį. Visų tyrimų krypčių ir institucijų lituanistai sutarė dėl mokslinių tyrimų organizavimo būdų, priemonių ir metodologijų prioritetų.

Lituanistikos plėtros kryptys pabrėžia strateginius Lietuvos valstybei ir visuomenei tyrimus, aukščiausio lygio mokslinį potencialą, skirtingų tyrėjų kartų ir institucijų bendradarbiavimą, inovatyvias idėjas, modernias metodologijas, integraciją į tarptautinius humanitarinių ir socialinių mokslų tinklus, bendrą informacinę lituanistikos duomenų infrastruktūrą, lituanistikos tyrimų sklaidą visuomenėje.

Dokumente išskiriama per 20 prioritetinių lituanistikos mokslinių tyrimų temų. Tarp jų – ne tik tradiciniai paveldo tyrimai, bet ir itin aktualūs šiuolaikiniai iššūkiai, tokie kaip dabartinės lietuvių kalbos ir kalbinės sąmonės kaita, globalizacijos ir Europos integracijos poveikis Lietuvai, naujausių laikų Lietuvos politinės ir teisinės sistemos transformacijos, migracija ir diaspora, vizualiosios kultūros plėtra.

Plėtros krypčių dokumentas neriboja temų pasirinkimo, tačiau aiškiai nurodo principus, pagal kuriuos bus atrenkami lituanistikos tyrimų projektai. Nustatytomis gairėmis turės remtis Lietuvos mokslo taryba, priimdama finansavimo sprendimus bei nustatydama lituanistikos programines tyrimų kryptis.

Lituanistikos plėtros kryptys parengtos remiantis Mokslo ir studijų įstatymu ir atsižvelgiant į Lietuvos pažangos strategiją „Lietuva 2030“ bei kitus lituanistikos raidą aptariančius dokumentus: Mokslo ir studijų sistemos prognostinį vertinimą, Tarptautinės mokslinės duomenų bazės Lituanistika galimybių studiją, Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų institutų plėtros ir konsolidavimo galimybių studiją.

Švietimo ir mokslo ministerija kartu su Lietuvos mokslo taryba parengs ir patvirtins Lituanistikos krypčių įgyvendinimo priemonių planą. Tai detalus veiksmų planas, kuriame bus nurodytos veiklos sritys, uždaviniai, įgyvendinimo priemonės, asignavimai bei įgyvendinančios institucijos.

Šaltinis: smm.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Europos studentai: sieksime, kad tarptautinės patirties įgytų kas penktas

Vilniuje prasidėjo Europos studentus vienijančios organizacijos „Erasmus studentų tinklas“ (ESN) nacionalinių delegatų susirinkimas. skaityti »

VU išsirinko vieną pagrindinių valdymo organų – Tarybą

Paaiškėjo visa naujosios Vilniaus universiteto Tarybos sudėtis. skaityti »

Bus apdovanoti mokiniai, dalyvavę tarptautinėse olimpiadose ir konkursuose, komandų vadovai ir mokytojai

Gruodžio 10 dieną 13 val. Prezidentūroje Prezidentė Dalia Grybauskaitė, švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis iškilmingai apdovanos mokinius, tarptautinių olimpiadų, konkursų nugalėtojus, jų mokytojus, komandų vadovus. skaityti »

VGTU bendradarbiaus su Šiaulių oro uostu

Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Savivaldybės įmone Šiaulių oro uostas. skaityti »

Edukacinė medžiaga apie eurą: nuo ikimokyklinukų iki dvyliktokų

Lietuvos bankas parengė edukacinę ir metodinę medžiagą apie eurą, skirtą ir ikimokyklinio amžiaus vaikams, ir įvairių amžiaus grupių mokiniams. skaityti »

2015 m. valstybės biudžete – daugiau lėšų švietimui

2015 m. valstybės finansavimas švietimui auga iki 47 mln. Lt. Nuo 2015 m. sausio 1 d. auklėtojų ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų atlyginimams didinti skiriama per 30 mln. Lt. Jų algos augs 10 proc., arba apie 200 Lt. skaityti »

Švietimo ir mokslo ministerijoje bus apdovanoti geriausieji socialiniai pedagogai

Gruodžio 4 d. Švietimo ir mokslo ministerijoje, minint socialinės pedagogikos Lietuvoje 25-metį, bus apdovanoti 73 geriausieji šalies socialiniai pedagogai ir socialinės pedagogikos mokslui nusipelnę mokslininkai. skaityti »

Baltijos šalių universitetų rektoriai: aukštasis mokslas yra esminis konkurencinis veiksnys mūsų regione

„Aukštasis mokslas turėtų būti privalomas – tik taip galėsime konkuruoti Europoje“, – sakė Rygos technikos universiteto (RTU) rektorius Leonids Ribickis kasmetiniame Baltijos šalių technologijos universitetų rektorių susitikime. skaityti »

Mokslo ir verslo bendradarbiavimui skatinti – efektyvus ES struktūrinių fondų investicijų naudojimas

Siekiant paskatinti mokslo ir verslo bendradarbiavimą būtina efektyviai naudoti ES struktūrinių fondų naujojo periodo 2014–2020 m. investicijas, pabrėžė švietimo ir mokslo viceministrė Svetlana Kauzonienė gruodžio 1 d. Lietuvos pramoninkų konfederacijos surengtame Metų ekonomikos forume 2014. skaityti »

Tvarios energijos apdovanojimuose 1-ąją vietą užėmė „Schneider Electric“ Energijos universitetas

Kasmet Europos Komisijos rengiamuose Europos Tvarios energijos apdovanojimuose švietimo kategorijoje pirmoji vieta atiteko „Schneider Elactric“ Energijos universitetui – nemokamai internetinei švietimo programai skaityti »