Nustatytos lituanistikos plėtros 2012–2020 m. kryptys

Publikuota: 2012 m. lapkričio 14 d. trečiadienis

Sėkminga lituanistikos plėtra – valstybės pamatas ir prioritetas. Siekdama, kad šis prioritetas būtų įgyvendinamas sklandžiai, Vyriausybė patvirtino Lituanistikos mokslinių tyrimų plėtros 2012–2020 metais kryptis.

„Vyriausybės patvirtintos kryptys pirmą kartą praktiškai nustato strategines lituanistikos gaires, – sako švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė. – Itin svarbu, kad dėl prioritetų sutarė platus visų krypčių lituanistų ir lituanistikos ekspertų ratas.“

Lituanistika yra svarbi tautos ir valstybės kaip savarankiškos politinės bendruomenės gyvavimo sąlyga. Ji suprantama ne tik kaip humanitariniai ir socialiniai mokslai, kurių objektas yra Lietuvos valstybės, visuomenės, kultūros, lietuvių tautos, jos kalbos praeitis, dabartis ir ateitis. Lituanistika apibrėžiama pagal savo misiją – puoselėti lietuviškąją tapatybę, prisidėti prie lietuvių tautos ir šalies politinės bendruomenės kultūrinės brandos, kūrybiškumo ir savarankiškumo stiprinimo, prie visaverčio Lietuvos dalyvavimo pasaulio kultūros ir mokslo poliloge.

Lituanistikos plėtros krypčių dokumentas apibūdina esamą lituanistinių tyrimų būklę, nusako vertybines nuostatas ir plėtros prielaidas, kuriomis remiantis nustatomi lituanistikos tyrimų prioritetai, skatinantys lituanistikos mokslinių tyrimų atsinaujinimą per artimiausią dešimtmetį. Kryptys skiriamos mokslo ir studijų politiką įgyvendinančioms institucijoms, akademinei bendruomenei ir visuomenei. Jos teikia orientyrus ilgalaikei lituanistikos mokslo politikai formuoti ir įgyvendinti.

Lituanistikos mokslinių tyrimų plėtros 2012–2020 metų kryptys suformuluotos pagal ekspertų darbo grupės pasiūlymus dėl lituanistikos plėtros gairių. Lituanistikos gairių rengimą inicijavo Ministro Pirmininko vadovaujama Lituanistikos plėtros komisija. 2011 m. sudaryta darbo grupė išnagrinėjo esamą lituanistikos mokslinių tyrimų ir socialinės, kultūrinės plėtros finansavimo padėtį ir pateikė siūlymus dėl finansavimo tobulinimo bei lituanistikos institutų vykdomų nematerialiojo ir dokumentinio lituanistikos paveldo kaupimo ir sklaidos darbų finansavimo galimybių.

Lituanistikos gairės visuomenei ir akademinei bendruomenei pristatytos ir aptartos kovo mėnesį. Visų tyrimų krypčių ir institucijų lituanistai sutarė dėl mokslinių tyrimų organizavimo būdų, priemonių ir metodologijų prioritetų.

Lituanistikos plėtros kryptys pabrėžia strateginius Lietuvos valstybei ir visuomenei tyrimus, aukščiausio lygio mokslinį potencialą, skirtingų tyrėjų kartų ir institucijų bendradarbiavimą, inovatyvias idėjas, modernias metodologijas, integraciją į tarptautinius humanitarinių ir socialinių mokslų tinklus, bendrą informacinę lituanistikos duomenų infrastruktūrą, lituanistikos tyrimų sklaidą visuomenėje.

Dokumente išskiriama per 20 prioritetinių lituanistikos mokslinių tyrimų temų. Tarp jų – ne tik tradiciniai paveldo tyrimai, bet ir itin aktualūs šiuolaikiniai iššūkiai, tokie kaip dabartinės lietuvių kalbos ir kalbinės sąmonės kaita, globalizacijos ir Europos integracijos poveikis Lietuvai, naujausių laikų Lietuvos politinės ir teisinės sistemos transformacijos, migracija ir diaspora, vizualiosios kultūros plėtra.

Plėtros krypčių dokumentas neriboja temų pasirinkimo, tačiau aiškiai nurodo principus, pagal kuriuos bus atrenkami lituanistikos tyrimų projektai. Nustatytomis gairėmis turės remtis Lietuvos mokslo taryba, priimdama finansavimo sprendimus bei nustatydama lituanistikos programines tyrimų kryptis.

Lituanistikos plėtros kryptys parengtos remiantis Mokslo ir studijų įstatymu ir atsižvelgiant į Lietuvos pažangos strategiją „Lietuva 2030“ bei kitus lituanistikos raidą aptariančius dokumentus: Mokslo ir studijų sistemos prognostinį vertinimą, Tarptautinės mokslinės duomenų bazės Lituanistika galimybių studiją, Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų institutų plėtros ir konsolidavimo galimybių studiją.

Švietimo ir mokslo ministerija kartu su Lietuvos mokslo taryba parengs ir patvirtins Lituanistikos krypčių įgyvendinimo priemonių planą. Tai detalus veiksmų planas, kuriame bus nurodytos veiklos sritys, uždaviniai, įgyvendinimo priemonės, asignavimai bei įgyvendinančios institucijos.

Šaltinis: smm.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

VGTU paskaitas apie postmoderniąją kultūrą skaito profesorius iš Suomijos

Gruodžio 1 dieną Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) prasidėjo profesoriaus Pertti Alasuutari paskaitų ciklas „Postmodernioji kultūra“. Paskaitos vyks gruodžio 1–4, 8–10 ir 15–17 d. skaityti »

Studijos Lietuvoje pristatomos Indijos jaunimui

Švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus lankosi Indijoje, kur kartu su devyniomis mūsų šalies aukštosiomis mokyklomis pristatys studijas Lietuvoje Delyje vyksiančioje Europos aukštojo mokslo parodoje. skaityti »

„Aktyvios klasės“ per metus pateisino visus lūkesčius

Dirbti su interaktyviomis priemonėmis naudinga tiek mokytojams, tiek mokiniams – tokią išvadą paskelbė Mykolo Romerio universiteto specialistai, ištyrę „Aktyvios klasės“ naudingumą. skaityti »

KTU apsilankęs buvęs Estijos švietimo ministras: „Mokslą valdo nebe žinios, o socialiniai gebėjimai“

„Ar daug iš jūsų žino, kaip veikia telefonas? Ne koks tai mechanizmas, bet kaip jis veikia?”, –išsitraukdamas „iPhone“ išmanųjį telefoną, klausimu KTU surengtą viešą paskaitą „Švietimas XXI amžiuje – laikas keistis“ pradėjo garsus Estijos akademikas ir politikas Jaakas Aaviksoo. skaityti »

Krašto apsaugos, Švietimo ir mokslo ministerijos ir Lietuvos šaulių sąjunga pasirašys bendradarbiavimo sutartį

Lapkričio 26 d. Krašto apsaugos ministerijoje bus pasirašyta atnaujinta trišalė Krašto apsaugos ministerijos, Švietimo ir mokslo ministerijos ir Lietuvos šaulių sąjungos bendradarbiavimo sutartis. skaityti »

Ministras Dainius Pavalkis: Lietuva turi pirmąją mobilią jūros laboratoriją

Lapkričio 25 d. švietimo ir mokslo ministras prof. Dainius Pavalkis dalyvavo Klaipėdos universiteto mokslinių tyrimų laivo vardo suteikimo ceremonijoje. skaityti »

Nacionalinė karjeros savaitė: ieškodami jaunųjų talentų darbuotojai aplankys 300 šalies mokyklų

Lietuvoje prasidėjo Nacionalinė karjeros savaitė. Visą savaitę darbuotojai savanoriai iš daugiau nei 130 organizacijų susitiks su moksleiviais iš 300 mokyklų. skaityti »

Dešimtokus ir vienuoliktokus mokys teisės pagrindų

Lietuvos mokyklose prasideda projektas „Aš žinau savo teises“, kurio metu beveik 1000 moksleivių bus supažindinti su jų teisėmis ir pareigomis bei su šalies teisinės sistemos pagrindais. skaityti »

Silicio slėnio ekspertai atlieka Lietuvos inovatyvumo galimybių analizę

Lapkričio 17–21 d. d. Lietuvoje lankėsi JAV Silicio slėnyje veikiančio Stanfordo tyrimų instituto ekspertai, atliekantys Lietuvos inovatyvumo galimybių analizę. skaityti »

VU socialinės partnerystės forume – pedagogų rengimo aktualijos

Lapkričio 20 d. Vilniaus universitete vyko socialinės partnerystės forumas „Pedagogų rengimas universitete ateities Lietuvai“. skaityti »