Nustatytos lituanistikos plėtros 2012–2020 m. kryptys

Publikuota: 2012 m. lapkričio 14 d. trečiadienis

Sėkminga lituanistikos plėtra – valstybės pamatas ir prioritetas. Siekdama, kad šis prioritetas būtų įgyvendinamas sklandžiai, Vyriausybė patvirtino Lituanistikos mokslinių tyrimų plėtros 2012–2020 metais kryptis.

„Vyriausybės patvirtintos kryptys pirmą kartą praktiškai nustato strategines lituanistikos gaires, – sako švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė. – Itin svarbu, kad dėl prioritetų sutarė platus visų krypčių lituanistų ir lituanistikos ekspertų ratas.“

Lituanistika yra svarbi tautos ir valstybės kaip savarankiškos politinės bendruomenės gyvavimo sąlyga. Ji suprantama ne tik kaip humanitariniai ir socialiniai mokslai, kurių objektas yra Lietuvos valstybės, visuomenės, kultūros, lietuvių tautos, jos kalbos praeitis, dabartis ir ateitis. Lituanistika apibrėžiama pagal savo misiją – puoselėti lietuviškąją tapatybę, prisidėti prie lietuvių tautos ir šalies politinės bendruomenės kultūrinės brandos, kūrybiškumo ir savarankiškumo stiprinimo, prie visaverčio Lietuvos dalyvavimo pasaulio kultūros ir mokslo poliloge.

Lituanistikos plėtros krypčių dokumentas apibūdina esamą lituanistinių tyrimų būklę, nusako vertybines nuostatas ir plėtros prielaidas, kuriomis remiantis nustatomi lituanistikos tyrimų prioritetai, skatinantys lituanistikos mokslinių tyrimų atsinaujinimą per artimiausią dešimtmetį. Kryptys skiriamos mokslo ir studijų politiką įgyvendinančioms institucijoms, akademinei bendruomenei ir visuomenei. Jos teikia orientyrus ilgalaikei lituanistikos mokslo politikai formuoti ir įgyvendinti.

Lituanistikos mokslinių tyrimų plėtros 2012–2020 metų kryptys suformuluotos pagal ekspertų darbo grupės pasiūlymus dėl lituanistikos plėtros gairių. Lituanistikos gairių rengimą inicijavo Ministro Pirmininko vadovaujama Lituanistikos plėtros komisija. 2011 m. sudaryta darbo grupė išnagrinėjo esamą lituanistikos mokslinių tyrimų ir socialinės, kultūrinės plėtros finansavimo padėtį ir pateikė siūlymus dėl finansavimo tobulinimo bei lituanistikos institutų vykdomų nematerialiojo ir dokumentinio lituanistikos paveldo kaupimo ir sklaidos darbų finansavimo galimybių.

Lituanistikos gairės visuomenei ir akademinei bendruomenei pristatytos ir aptartos kovo mėnesį. Visų tyrimų krypčių ir institucijų lituanistai sutarė dėl mokslinių tyrimų organizavimo būdų, priemonių ir metodologijų prioritetų.

Lituanistikos plėtros kryptys pabrėžia strateginius Lietuvos valstybei ir visuomenei tyrimus, aukščiausio lygio mokslinį potencialą, skirtingų tyrėjų kartų ir institucijų bendradarbiavimą, inovatyvias idėjas, modernias metodologijas, integraciją į tarptautinius humanitarinių ir socialinių mokslų tinklus, bendrą informacinę lituanistikos duomenų infrastruktūrą, lituanistikos tyrimų sklaidą visuomenėje.

Dokumente išskiriama per 20 prioritetinių lituanistikos mokslinių tyrimų temų. Tarp jų – ne tik tradiciniai paveldo tyrimai, bet ir itin aktualūs šiuolaikiniai iššūkiai, tokie kaip dabartinės lietuvių kalbos ir kalbinės sąmonės kaita, globalizacijos ir Europos integracijos poveikis Lietuvai, naujausių laikų Lietuvos politinės ir teisinės sistemos transformacijos, migracija ir diaspora, vizualiosios kultūros plėtra.

Plėtros krypčių dokumentas neriboja temų pasirinkimo, tačiau aiškiai nurodo principus, pagal kuriuos bus atrenkami lituanistikos tyrimų projektai. Nustatytomis gairėmis turės remtis Lietuvos mokslo taryba, priimdama finansavimo sprendimus bei nustatydama lituanistikos programines tyrimų kryptis.

Lituanistikos plėtros kryptys parengtos remiantis Mokslo ir studijų įstatymu ir atsižvelgiant į Lietuvos pažangos strategiją „Lietuva 2030“ bei kitus lituanistikos raidą aptariančius dokumentus: Mokslo ir studijų sistemos prognostinį vertinimą, Tarptautinės mokslinės duomenų bazės Lituanistika galimybių studiją, Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų institutų plėtros ir konsolidavimo galimybių studiją.

Švietimo ir mokslo ministerija kartu su Lietuvos mokslo taryba parengs ir patvirtins Lituanistikos krypčių įgyvendinimo priemonių planą. Tai detalus veiksmų planas, kuriame bus nurodytos veiklos sritys, uždaviniai, įgyvendinimo priemonės, asignavimai bei įgyvendinančios institucijos.

Šaltinis: smm.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Budapešte pristatytos studijų Lietuvoje galimybės

Lietuvos ambasada Vengrijoje lapkričio 18 dieną Budapešto Corvinus universitete kartu su šiuo metu universitete studijuojančiais studentais iš Lietuvos pristatė aukštojo mokslo studijų programas ir studijų Lietuvoje galimybes. skaityti »

Lietuva, Latvija ir Taivanas bendradarbiauja mokslinių tyrimų srityje

Lapkričio 20-21 d. Lietuvoje vieši Latvijos ir Taivano mokslo politikos strategų ir ekspertų delegacijos. skaityti »

„Mokykla 2014“ ateities klasės: išmanusis mokslas realybėje ir naujos kartos knygos

Menotyrininkė iš savo biuro mokiniams tiesiogiai per pokalbių programą papasakoja apie įvairius menininkus, vaikai tuomet iškart su programėlių pagalba klasėje ima kurti savo piešinius, talpina į vidinį mokyklos socialinį tinklą, kur juos ir aptaria. skaityti »

Darbdaviai labiausiai pasigenda absolventų gebėjimo taikyti žinias

Darbdavių ir moksleivių, absolventų lūkesčiai priimant į darbą ir stengiantis įsidarbinti smarkiai skiriasi, rodo apklausa. Be to, darbdaviai labiausiai pasigenda profesines mokyklas, kolegijas, universitetus baigusių jaunuolių gebėjimo taikyti žinias. skaityti »

Tarptautinės studentų dienos metu studentai dirbo kartu su Švietimo ir mokslo ministerijos vadovais

Tarptautinę studentų dieną, lapkričio 17 d., studentai, besidomintys aukštojo mokslo politikos formavimu, praleido Švietimo ir mokslo ministerijoje, susipažino su jos veikla ir vadovų darbu, kartu su ministerijos vadovais dalyvavo posėdžiuose, išsakė savo nuomonę studijų politikos klausimais. skaityti »

Kaip panaudoti technologines galimybes, kad vaikai norėtų mokytis?

2014 m. lapkričio 21–23 dienomis parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vyks mokyklų įrangos ir mokymo priemonių paroda „Mokykla 2014“. skaityti »

Aukštosios mokyklos kviečiamos teikti paraiškas dėstytojų iš užsienio vizitams

Lietuvos aukštosios mokyklos skatinamos kviestis aukštos kvalifikacijos dėstytojus iš užsienio. Švietimo ir mokslo ministerija finansiškai remia užsieniečių dėstytojų vizitus. Universitetai ir kolegijos gali teikti paraiškas iki 2014 m. gruodžio 12 d. skaityti »

Premjeras Algirdas Butkevičius: į mokslą ir technologijas investuotos lėšos atneša didžiulę grąžą

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius dalyvavo „Santakos“ slėnio KTU Mokslo ir technologijų centro bei Technologinio verslo inkubatoriaus atidaryme. skaityti »

Lietuvos pedagogai išmanaus mokymo patirtį perduoda ir kolegoms užsienyje

Moderniosios technologijos padeda moksleiviams ne tik greičiau įsisavinti naujas žinias, bet ir ugdyti ateities karjeroje praversiančias kompetencijas. Tiesa, kaip pastebi ekspertai, mokytojams kartais vis dar pritrūksta drąsos išbandyti naujoves savo veikloje. skaityti »

Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje – modernūs mokymo rūmai ateities inžinieriams

Lapkričio 13 d. švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis dalyvaus Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos (VTDK) modernizuotų rūmų atidaryme (Olandų g. 16). skaityti »