Nustatytos lituanistikos plėtros 2012–2020 m. kryptys

Publikuota: 2012 m. lapkričio 14 d. trečiadienis

Sėkminga lituanistikos plėtra – valstybės pamatas ir prioritetas. Siekdama, kad šis prioritetas būtų įgyvendinamas sklandžiai, Vyriausybė patvirtino Lituanistikos mokslinių tyrimų plėtros 2012–2020 metais kryptis.

„Vyriausybės patvirtintos kryptys pirmą kartą praktiškai nustato strategines lituanistikos gaires, – sako švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė. – Itin svarbu, kad dėl prioritetų sutarė platus visų krypčių lituanistų ir lituanistikos ekspertų ratas.“

Lituanistika yra svarbi tautos ir valstybės kaip savarankiškos politinės bendruomenės gyvavimo sąlyga. Ji suprantama ne tik kaip humanitariniai ir socialiniai mokslai, kurių objektas yra Lietuvos valstybės, visuomenės, kultūros, lietuvių tautos, jos kalbos praeitis, dabartis ir ateitis. Lituanistika apibrėžiama pagal savo misiją – puoselėti lietuviškąją tapatybę, prisidėti prie lietuvių tautos ir šalies politinės bendruomenės kultūrinės brandos, kūrybiškumo ir savarankiškumo stiprinimo, prie visaverčio Lietuvos dalyvavimo pasaulio kultūros ir mokslo poliloge.

Lituanistikos plėtros krypčių dokumentas apibūdina esamą lituanistinių tyrimų būklę, nusako vertybines nuostatas ir plėtros prielaidas, kuriomis remiantis nustatomi lituanistikos tyrimų prioritetai, skatinantys lituanistikos mokslinių tyrimų atsinaujinimą per artimiausią dešimtmetį. Kryptys skiriamos mokslo ir studijų politiką įgyvendinančioms institucijoms, akademinei bendruomenei ir visuomenei. Jos teikia orientyrus ilgalaikei lituanistikos mokslo politikai formuoti ir įgyvendinti.

Lituanistikos mokslinių tyrimų plėtros 2012–2020 metų kryptys suformuluotos pagal ekspertų darbo grupės pasiūlymus dėl lituanistikos plėtros gairių. Lituanistikos gairių rengimą inicijavo Ministro Pirmininko vadovaujama Lituanistikos plėtros komisija. 2011 m. sudaryta darbo grupė išnagrinėjo esamą lituanistikos mokslinių tyrimų ir socialinės, kultūrinės plėtros finansavimo padėtį ir pateikė siūlymus dėl finansavimo tobulinimo bei lituanistikos institutų vykdomų nematerialiojo ir dokumentinio lituanistikos paveldo kaupimo ir sklaidos darbų finansavimo galimybių.

Lituanistikos gairės visuomenei ir akademinei bendruomenei pristatytos ir aptartos kovo mėnesį. Visų tyrimų krypčių ir institucijų lituanistai sutarė dėl mokslinių tyrimų organizavimo būdų, priemonių ir metodologijų prioritetų.

Lituanistikos plėtros kryptys pabrėžia strateginius Lietuvos valstybei ir visuomenei tyrimus, aukščiausio lygio mokslinį potencialą, skirtingų tyrėjų kartų ir institucijų bendradarbiavimą, inovatyvias idėjas, modernias metodologijas, integraciją į tarptautinius humanitarinių ir socialinių mokslų tinklus, bendrą informacinę lituanistikos duomenų infrastruktūrą, lituanistikos tyrimų sklaidą visuomenėje.

Dokumente išskiriama per 20 prioritetinių lituanistikos mokslinių tyrimų temų. Tarp jų – ne tik tradiciniai paveldo tyrimai, bet ir itin aktualūs šiuolaikiniai iššūkiai, tokie kaip dabartinės lietuvių kalbos ir kalbinės sąmonės kaita, globalizacijos ir Europos integracijos poveikis Lietuvai, naujausių laikų Lietuvos politinės ir teisinės sistemos transformacijos, migracija ir diaspora, vizualiosios kultūros plėtra.

Plėtros krypčių dokumentas neriboja temų pasirinkimo, tačiau aiškiai nurodo principus, pagal kuriuos bus atrenkami lituanistikos tyrimų projektai. Nustatytomis gairėmis turės remtis Lietuvos mokslo taryba, priimdama finansavimo sprendimus bei nustatydama lituanistikos programines tyrimų kryptis.

Lituanistikos plėtros kryptys parengtos remiantis Mokslo ir studijų įstatymu ir atsižvelgiant į Lietuvos pažangos strategiją „Lietuva 2030“ bei kitus lituanistikos raidą aptariančius dokumentus: Mokslo ir studijų sistemos prognostinį vertinimą, Tarptautinės mokslinės duomenų bazės Lituanistika galimybių studiją, Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų institutų plėtros ir konsolidavimo galimybių studiją.

Švietimo ir mokslo ministerija kartu su Lietuvos mokslo taryba parengs ir patvirtins Lituanistikos krypčių įgyvendinimo priemonių planą. Tai detalus veiksmų planas, kuriame bus nurodytos veiklos sritys, uždaviniai, įgyvendinimo priemonės, asignavimai bei įgyvendinančios institucijos.

Šaltinis: smm.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

LEU ir LKA pasirašė sutartį dėl pilietinio ugdymo mokytojų rengimo

Lietuvos edukologijos universitetas (LEU), bendradarbiaudamas su Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija (LKA), rengia studijų programą, pagal kurią bus ruošiami pilietinio ugdymo specialistai. skaityti »

Europos studentai įvertino Vilniaus universitetą

Ar kada susimąstėte, kas labiausiai lemia studentų pasitenkinimą studijuojant užsienio universitete? Į šį klausimą atsako StudyPortals atliktas unikalus tyrimas „Esminiai tarptautinių studentų pasitenkinimo veiksniai“. skaityti »

Tarptautinėje Baltijos kelio matematikos olimpiadoje Lietuvos komanda iškovojo ketvirtą vietą

Lapkričio 10 d. pasibaigusioje 25-ojoje Baltijos kelio komandinėje matematikos olimpiadoje (Baltic Way 2014) triumfavo Rusijos (Sankt Peterburgo) komanda. skaityti »

Narystės ES dešimtmečio proga – VU Teisės fakulteto mokslininkų monografija

Lietuvos Respublikos Prezidentūroje vyko Lietuvos narystės ES dešimtmečio sukakčiai paminėti skirto VU mokslininkų parengto straipsnių rinkinio „Europos Sąjungos teisės įtaka Lietuvos teisinei sistemai“ pristatymas. skaityti »

Apdovanoti mokslo darbų konkurso „Naujos ekonomikos idėjos“ nugalėtojai

Lietuvos bankas piniginėmis premijomis apdovanojo studentų mokslo darbų konkurso „Naujos ekonomikos idėjos“ tris nugalėtojus. Trečią kartą organizuotam konkursui šiemet buvo pateikta 13 mokslinių darbų. skaityti »

Vilniaus universitete pradėtos valdymo reformos

Vilniaus universitete (VU) vyksta valdymo pokyčiai: nuo šiol Taryba, o ne Senatas tampa organizacijos valdančiąja institucija. Ji kitų metų pradžioje rinks ir universiteto rektorių. skaityti »

Mokiniams eurą pažinti padės elektroniniai dienynai

Būsimus euro naudotojus – mokinius – esminės žinios apie bendrąją euro zonos valiutą pasieks per jiems įprastus elektroninius dienynus, kurie pakeitė tradicines pažymių knygeles ir popierinius dienynus daugelyje šalies mokyklų. skaityti »

Fotografijų parodoje – istorinės VU palydovo „LituanicaSAT-1“ akimirkos

Lapkričio 5 d. Lietuvos nacionaliniame radijuje ir televizijoje (S. Konarskio g. 49) bus atidaryta fotografijų paroda, skirta pirmajam lietuvių sukurtam kosmoso palydovui „LituanicaSAT-1“, kurio misija buvo labai sėkminga ir įtvirtino Lietuvą kaip kosminę valstybę. skaityti »

VGTU studentai apdovanoti mokomojų palydovų ir bepiločių orlaivių konkurse

Tarptautinėje kosmoso ekonomikos konferencijoje įvyko mokomųjų palydovų „CanSat“, raketų ir bepiločių orlaivių konkurso apdovanojimai. Tarp apdovanotųjų moderniųjų technologijų kūrėjų – ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) studentai. skaityti »

Nacionalinį euro testą sprendė 23 tūkst. šalies moksleivių

Spalio pabaigoje Lietuvos mokyklose baigėsi penkias dienas trukęs pirmasis moksleiviams skirtos programos „Euro lyga“ etapas. Jo metu Lietuvos mokiniai sprendė nacionalinį euro testą. skaityti »