Nustatytos lituanistikos plėtros 2012–2020 m. kryptys

Publikuota: 2012 m. lapkričio 14 d. trečiadienis

Sėkminga lituanistikos plėtra – valstybės pamatas ir prioritetas. Siekdama, kad šis prioritetas būtų įgyvendinamas sklandžiai, Vyriausybė patvirtino Lituanistikos mokslinių tyrimų plėtros 2012–2020 metais kryptis.

„Vyriausybės patvirtintos kryptys pirmą kartą praktiškai nustato strategines lituanistikos gaires, – sako švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė. – Itin svarbu, kad dėl prioritetų sutarė platus visų krypčių lituanistų ir lituanistikos ekspertų ratas.“

Lituanistika yra svarbi tautos ir valstybės kaip savarankiškos politinės bendruomenės gyvavimo sąlyga. Ji suprantama ne tik kaip humanitariniai ir socialiniai mokslai, kurių objektas yra Lietuvos valstybės, visuomenės, kultūros, lietuvių tautos, jos kalbos praeitis, dabartis ir ateitis. Lituanistika apibrėžiama pagal savo misiją – puoselėti lietuviškąją tapatybę, prisidėti prie lietuvių tautos ir šalies politinės bendruomenės kultūrinės brandos, kūrybiškumo ir savarankiškumo stiprinimo, prie visaverčio Lietuvos dalyvavimo pasaulio kultūros ir mokslo poliloge.

Lituanistikos plėtros krypčių dokumentas apibūdina esamą lituanistinių tyrimų būklę, nusako vertybines nuostatas ir plėtros prielaidas, kuriomis remiantis nustatomi lituanistikos tyrimų prioritetai, skatinantys lituanistikos mokslinių tyrimų atsinaujinimą per artimiausią dešimtmetį. Kryptys skiriamos mokslo ir studijų politiką įgyvendinančioms institucijoms, akademinei bendruomenei ir visuomenei. Jos teikia orientyrus ilgalaikei lituanistikos mokslo politikai formuoti ir įgyvendinti.

Lituanistikos mokslinių tyrimų plėtros 2012–2020 metų kryptys suformuluotos pagal ekspertų darbo grupės pasiūlymus dėl lituanistikos plėtros gairių. Lituanistikos gairių rengimą inicijavo Ministro Pirmininko vadovaujama Lituanistikos plėtros komisija. 2011 m. sudaryta darbo grupė išnagrinėjo esamą lituanistikos mokslinių tyrimų ir socialinės, kultūrinės plėtros finansavimo padėtį ir pateikė siūlymus dėl finansavimo tobulinimo bei lituanistikos institutų vykdomų nematerialiojo ir dokumentinio lituanistikos paveldo kaupimo ir sklaidos darbų finansavimo galimybių.

Lituanistikos gairės visuomenei ir akademinei bendruomenei pristatytos ir aptartos kovo mėnesį. Visų tyrimų krypčių ir institucijų lituanistai sutarė dėl mokslinių tyrimų organizavimo būdų, priemonių ir metodologijų prioritetų.

Lituanistikos plėtros kryptys pabrėžia strateginius Lietuvos valstybei ir visuomenei tyrimus, aukščiausio lygio mokslinį potencialą, skirtingų tyrėjų kartų ir institucijų bendradarbiavimą, inovatyvias idėjas, modernias metodologijas, integraciją į tarptautinius humanitarinių ir socialinių mokslų tinklus, bendrą informacinę lituanistikos duomenų infrastruktūrą, lituanistikos tyrimų sklaidą visuomenėje.

Dokumente išskiriama per 20 prioritetinių lituanistikos mokslinių tyrimų temų. Tarp jų – ne tik tradiciniai paveldo tyrimai, bet ir itin aktualūs šiuolaikiniai iššūkiai, tokie kaip dabartinės lietuvių kalbos ir kalbinės sąmonės kaita, globalizacijos ir Europos integracijos poveikis Lietuvai, naujausių laikų Lietuvos politinės ir teisinės sistemos transformacijos, migracija ir diaspora, vizualiosios kultūros plėtra.

Plėtros krypčių dokumentas neriboja temų pasirinkimo, tačiau aiškiai nurodo principus, pagal kuriuos bus atrenkami lituanistikos tyrimų projektai. Nustatytomis gairėmis turės remtis Lietuvos mokslo taryba, priimdama finansavimo sprendimus bei nustatydama lituanistikos programines tyrimų kryptis.

Lituanistikos plėtros kryptys parengtos remiantis Mokslo ir studijų įstatymu ir atsižvelgiant į Lietuvos pažangos strategiją „Lietuva 2030“ bei kitus lituanistikos raidą aptariančius dokumentus: Mokslo ir studijų sistemos prognostinį vertinimą, Tarptautinės mokslinės duomenų bazės Lituanistika galimybių studiją, Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų institutų plėtros ir konsolidavimo galimybių studiją.

Švietimo ir mokslo ministerija kartu su Lietuvos mokslo taryba parengs ir patvirtins Lituanistikos krypčių įgyvendinimo priemonių planą. Tai detalus veiksmų planas, kuriame bus nurodytos veiklos sritys, uždaviniai, įgyvendinimo priemonės, asignavimai bei įgyvendinančios institucijos.

Šaltinis: smm.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Lietuvos geografų draugijos 80-mečiui paminėti – III Lietuvos geografų kongresas

Lietuvos geografų draugijos įkūrimo 80 metų jubiliejui paminėti rugsėjo 26–27 d. bus surengtas III Lietuvos geografų kongresas, kurio metu vyks tarptautinė mokslinė konferencija „Visuomenės iššūkiai geografijos mokslui Baltijos jūros regione“. skaityti »

Išleista LVDK tarybos pirmininko Augustino Rakausko knyga „Globali jausmo proto dvasia“

Knyga „Globali jausmo proto dvasia“ skirta visiems gyvenimo mokiniams ir mokytojams: kiekvienam žmogui ir visai šviesiai visuomenei, kuriems rūpi sąmoningai kurti harmoningą žmonijos ateitį. skaityti »

Savanoriška veikla daro įtaką paauglių raidai

Bręstantiems paaugliams didelę įtaką daro ne tik šeimos ar visos šalies ekonominė ir socialinė padėtis, bet ir bendruomeninė veikla. Kokią reikšmę pozityviai Lietuvos moksleivių raidai daro savanoriška veikla, bandys nustatyti Mykolo Romerio universiteto mokslininkų komanda. skaityti »

Kada apsigyvensime 3D spausdintuvu pastatytuose namuose?

Nors 3D spausdintuvų naudojimas namų statyboje dar tik žengia pirmuosius žingsnius, KTU Statybos ir architektūros fakulteto (SAF) docentas Vitoldas Vaitkevičius įsitikinęs – „atspausdintuose“ namuose normaliai gyventi galėsime jau artimiausioje ateityje. skaityti »

„Gedimino dienos“: linksmybės ir eksperimentai

Ne tik linksmai, bet ir naudingai rugsėjo 17-19 dienas praleido Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) studentai. skaityti »

VGTU mokslininkai patirtimi dalijosi su svečių šalių universitetais

Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) kartu su partneriais susirinko į projekto „Two cycle E-Commerce curricula to serve Information society in RU, UA and IL“, vykdomą pagal TEMPUS ECOMMIS programą, baigiamąją konferenciją. skaityti »

Lietuvoje vykdomas tarptautinis suaugusiųjų skaitymo, skaičiavimo ir kitų įgūdžių tyrimas

Pirmą kartą Lietuva, kartu su 32 pasaulio šalimis, dalyvauja Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) vykdomame tarptautiniame suaugusių gyventojų įgūdžių tyrime. skaityti »

Praktikos vietą Lietuvos studentams padės surasti naujas specialus tinklapis

Lietuvos studentams susirasti praktiką pažangiausiose Europos įmonėse, nevyriausybinėse bei tarptautinėse organizacijose bus lengviau. Šiam tikslui specialiai sukurtas internetinis puslapis (www.partners4value.lt). skaityti »

Darbą tęsia tarpinstitucinė ministerijų ir pedagogų profesinių sąjungų darbo grupė

Rugsėjo 17 d. į antrąjį posėdį Švietimo ir mokslo ministerijoje susirinko Premjero potvarkiu sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė, rengianti siūlymus dėl ugdymo kokybės ir pedagogų darbo sąlygų gerinimo. skaityti »

Profesorius iš Olandijos vedė kūrybines dirbtuves VGTU architektams

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Architektūros fakultete rugsėjo pradžioje lankėsi pasaulinio garso architektas iš Olandijos – lietuvių kilmės profesorius Slavis Poczebutas. skaityti »