Nustatytos lituanistikos plėtros 2012–2020 m. kryptys

Publikuota: 2012 m. lapkričio 14 d. trečiadienis

Sėkminga lituanistikos plėtra – valstybės pamatas ir prioritetas. Siekdama, kad šis prioritetas būtų įgyvendinamas sklandžiai, Vyriausybė patvirtino Lituanistikos mokslinių tyrimų plėtros 2012–2020 metais kryptis.

„Vyriausybės patvirtintos kryptys pirmą kartą praktiškai nustato strategines lituanistikos gaires, – sako švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė. – Itin svarbu, kad dėl prioritetų sutarė platus visų krypčių lituanistų ir lituanistikos ekspertų ratas.“

Lituanistika yra svarbi tautos ir valstybės kaip savarankiškos politinės bendruomenės gyvavimo sąlyga. Ji suprantama ne tik kaip humanitariniai ir socialiniai mokslai, kurių objektas yra Lietuvos valstybės, visuomenės, kultūros, lietuvių tautos, jos kalbos praeitis, dabartis ir ateitis. Lituanistika apibrėžiama pagal savo misiją – puoselėti lietuviškąją tapatybę, prisidėti prie lietuvių tautos ir šalies politinės bendruomenės kultūrinės brandos, kūrybiškumo ir savarankiškumo stiprinimo, prie visaverčio Lietuvos dalyvavimo pasaulio kultūros ir mokslo poliloge.

Lituanistikos plėtros krypčių dokumentas apibūdina esamą lituanistinių tyrimų būklę, nusako vertybines nuostatas ir plėtros prielaidas, kuriomis remiantis nustatomi lituanistikos tyrimų prioritetai, skatinantys lituanistikos mokslinių tyrimų atsinaujinimą per artimiausią dešimtmetį. Kryptys skiriamos mokslo ir studijų politiką įgyvendinančioms institucijoms, akademinei bendruomenei ir visuomenei. Jos teikia orientyrus ilgalaikei lituanistikos mokslo politikai formuoti ir įgyvendinti.

Lituanistikos mokslinių tyrimų plėtros 2012–2020 metų kryptys suformuluotos pagal ekspertų darbo grupės pasiūlymus dėl lituanistikos plėtros gairių. Lituanistikos gairių rengimą inicijavo Ministro Pirmininko vadovaujama Lituanistikos plėtros komisija. 2011 m. sudaryta darbo grupė išnagrinėjo esamą lituanistikos mokslinių tyrimų ir socialinės, kultūrinės plėtros finansavimo padėtį ir pateikė siūlymus dėl finansavimo tobulinimo bei lituanistikos institutų vykdomų nematerialiojo ir dokumentinio lituanistikos paveldo kaupimo ir sklaidos darbų finansavimo galimybių.

Lituanistikos gairės visuomenei ir akademinei bendruomenei pristatytos ir aptartos kovo mėnesį. Visų tyrimų krypčių ir institucijų lituanistai sutarė dėl mokslinių tyrimų organizavimo būdų, priemonių ir metodologijų prioritetų.

Lituanistikos plėtros kryptys pabrėžia strateginius Lietuvos valstybei ir visuomenei tyrimus, aukščiausio lygio mokslinį potencialą, skirtingų tyrėjų kartų ir institucijų bendradarbiavimą, inovatyvias idėjas, modernias metodologijas, integraciją į tarptautinius humanitarinių ir socialinių mokslų tinklus, bendrą informacinę lituanistikos duomenų infrastruktūrą, lituanistikos tyrimų sklaidą visuomenėje.

Dokumente išskiriama per 20 prioritetinių lituanistikos mokslinių tyrimų temų. Tarp jų – ne tik tradiciniai paveldo tyrimai, bet ir itin aktualūs šiuolaikiniai iššūkiai, tokie kaip dabartinės lietuvių kalbos ir kalbinės sąmonės kaita, globalizacijos ir Europos integracijos poveikis Lietuvai, naujausių laikų Lietuvos politinės ir teisinės sistemos transformacijos, migracija ir diaspora, vizualiosios kultūros plėtra.

Plėtros krypčių dokumentas neriboja temų pasirinkimo, tačiau aiškiai nurodo principus, pagal kuriuos bus atrenkami lituanistikos tyrimų projektai. Nustatytomis gairėmis turės remtis Lietuvos mokslo taryba, priimdama finansavimo sprendimus bei nustatydama lituanistikos programines tyrimų kryptis.

Lituanistikos plėtros kryptys parengtos remiantis Mokslo ir studijų įstatymu ir atsižvelgiant į Lietuvos pažangos strategiją „Lietuva 2030“ bei kitus lituanistikos raidą aptariančius dokumentus: Mokslo ir studijų sistemos prognostinį vertinimą, Tarptautinės mokslinės duomenų bazės Lituanistika galimybių studiją, Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų institutų plėtros ir konsolidavimo galimybių studiją.

Švietimo ir mokslo ministerija kartu su Lietuvos mokslo taryba parengs ir patvirtins Lituanistikos krypčių įgyvendinimo priemonių planą. Tai detalus veiksmų planas, kuriame bus nurodytos veiklos sritys, uždaviniai, įgyvendinimo priemonės, asignavimai bei įgyvendinančios institucijos.

Šaltinis: smm.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Aptarti planuojami pokyčiai vertinant ir skiriant mokyklų vadovus

Diskutuojant dėl mokyklų vadovų kadencijų svarbu numatyti kompleksinius sprendimus, susijusius su mokyklų vadovų bei mokyklų vertinimu, savivaldos vaidmeniu, pedagogo profesijos patrauklumo didinimu. skaityti »

Dvi akredituotos sostinės mokyklos tampa ilgosiomis gimnazijomis

Dvi sostinės mokyklos įgijo teisę siekti ilgosios gimnazijos statuso: Vladislavo Sirokomlės vidurinė – su humanitarine kryptimi, o Joachimo Lelevelio – pagal inžinerinio ugdymo programą. skaityti »

Reikia keisti mokytojų rengimo sistemą

2030 m. bendrojo lavinimo mokyklose trūks beveik 5 tūkst. visų dalykų mokytojų: iki reikalingo skaičiaus stokosime net 1449 matematikos mokytojų, taip pat gamtos mokslų (1277), fizikos (873), lietuvių kalbos ir literatūros (853) ir ne tik. skaityti »

Vyksta žiemos priėmimas į dalį VU studijų programų

Sausio mėn. 4–31 d. vykdomas I priėmimo etapas į dalį Vilniaus universitete (VU) vykdomų programų. skaityti »

VU Medicinos fakulteto mokslininkė – tarp pripažintų Europos ekspertų

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto docentė Liubovė Murauskienė tapo nepriklausomos Europos Komisijos Veiksmingų būdų investuoti į sveikatą ekspertų grupės (Expert Panel on Effective ways of Investing in Health) nare. skaityti »

Geriausių Europos architektūros kūrinių konkurse – VGTU mokslo ir administracijos centras

Europos Komisija ir „Mies van der Rohe“ Fondas paviešino sąrašą architektūros kūrinių, kurie dalyvaus 2017 metų Europos architektūros – „Mies van der Rohe“ prizo – konkurse. skaityti »

Edukologijos universitetas ir Vytauto Didžiojo universitetas ketina susijungti iki metų pabaigos

Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) ir Lietuvos edukologijos universitetas (LEU) tikisi susijungti iki 2017 metų pabaigos. skaityti »

Jaunieji kompiuterinės Kalėdų pasakos kūrėjai džiugino originalumu

Kaune finišavo penkiolikos metų jubiliejų švenčiantis respublikinis informatikos konkursas „Kompiuterinė Kalėdų pasaka 2016“. skaityti »

Ministrė J. Petrauskienė rengia pasitarimą dėl mokyklų vadovų

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė kviečia savivaldybių švietimo padalinių vadovų asociaciją į pasitarimą dėl mokyklų direktorių darbo. skaityti »

„Jaunojo pedagogo akademija“ kviečia moksleivius „pasimatuoti“ pedagogo profesiją

Lietuvos edukologijos universitetas (LEU) tradiciškai kviečia 11–12 klasių moksleivius į „Jaunojo pedagogo akademiją“ (JPA). skaityti »