Nustatytos lituanistikos plėtros 2012–2020 m. kryptys

Publikuota: 2012 m. lapkričio 14 d. trečiadienis

Sėkminga lituanistikos plėtra – valstybės pamatas ir prioritetas. Siekdama, kad šis prioritetas būtų įgyvendinamas sklandžiai, Vyriausybė patvirtino Lituanistikos mokslinių tyrimų plėtros 2012–2020 metais kryptis.

„Vyriausybės patvirtintos kryptys pirmą kartą praktiškai nustato strategines lituanistikos gaires, – sako švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė. – Itin svarbu, kad dėl prioritetų sutarė platus visų krypčių lituanistų ir lituanistikos ekspertų ratas.“

Lituanistika yra svarbi tautos ir valstybės kaip savarankiškos politinės bendruomenės gyvavimo sąlyga. Ji suprantama ne tik kaip humanitariniai ir socialiniai mokslai, kurių objektas yra Lietuvos valstybės, visuomenės, kultūros, lietuvių tautos, jos kalbos praeitis, dabartis ir ateitis. Lituanistika apibrėžiama pagal savo misiją – puoselėti lietuviškąją tapatybę, prisidėti prie lietuvių tautos ir šalies politinės bendruomenės kultūrinės brandos, kūrybiškumo ir savarankiškumo stiprinimo, prie visaverčio Lietuvos dalyvavimo pasaulio kultūros ir mokslo poliloge.

Lituanistikos plėtros krypčių dokumentas apibūdina esamą lituanistinių tyrimų būklę, nusako vertybines nuostatas ir plėtros prielaidas, kuriomis remiantis nustatomi lituanistikos tyrimų prioritetai, skatinantys lituanistikos mokslinių tyrimų atsinaujinimą per artimiausią dešimtmetį. Kryptys skiriamos mokslo ir studijų politiką įgyvendinančioms institucijoms, akademinei bendruomenei ir visuomenei. Jos teikia orientyrus ilgalaikei lituanistikos mokslo politikai formuoti ir įgyvendinti.

Lituanistikos mokslinių tyrimų plėtros 2012–2020 metų kryptys suformuluotos pagal ekspertų darbo grupės pasiūlymus dėl lituanistikos plėtros gairių. Lituanistikos gairių rengimą inicijavo Ministro Pirmininko vadovaujama Lituanistikos plėtros komisija. 2011 m. sudaryta darbo grupė išnagrinėjo esamą lituanistikos mokslinių tyrimų ir socialinės, kultūrinės plėtros finansavimo padėtį ir pateikė siūlymus dėl finansavimo tobulinimo bei lituanistikos institutų vykdomų nematerialiojo ir dokumentinio lituanistikos paveldo kaupimo ir sklaidos darbų finansavimo galimybių.

Lituanistikos gairės visuomenei ir akademinei bendruomenei pristatytos ir aptartos kovo mėnesį. Visų tyrimų krypčių ir institucijų lituanistai sutarė dėl mokslinių tyrimų organizavimo būdų, priemonių ir metodologijų prioritetų.

Lituanistikos plėtros kryptys pabrėžia strateginius Lietuvos valstybei ir visuomenei tyrimus, aukščiausio lygio mokslinį potencialą, skirtingų tyrėjų kartų ir institucijų bendradarbiavimą, inovatyvias idėjas, modernias metodologijas, integraciją į tarptautinius humanitarinių ir socialinių mokslų tinklus, bendrą informacinę lituanistikos duomenų infrastruktūrą, lituanistikos tyrimų sklaidą visuomenėje.

Dokumente išskiriama per 20 prioritetinių lituanistikos mokslinių tyrimų temų. Tarp jų – ne tik tradiciniai paveldo tyrimai, bet ir itin aktualūs šiuolaikiniai iššūkiai, tokie kaip dabartinės lietuvių kalbos ir kalbinės sąmonės kaita, globalizacijos ir Europos integracijos poveikis Lietuvai, naujausių laikų Lietuvos politinės ir teisinės sistemos transformacijos, migracija ir diaspora, vizualiosios kultūros plėtra.

Plėtros krypčių dokumentas neriboja temų pasirinkimo, tačiau aiškiai nurodo principus, pagal kuriuos bus atrenkami lituanistikos tyrimų projektai. Nustatytomis gairėmis turės remtis Lietuvos mokslo taryba, priimdama finansavimo sprendimus bei nustatydama lituanistikos programines tyrimų kryptis.

Lituanistikos plėtros kryptys parengtos remiantis Mokslo ir studijų įstatymu ir atsižvelgiant į Lietuvos pažangos strategiją „Lietuva 2030“ bei kitus lituanistikos raidą aptariančius dokumentus: Mokslo ir studijų sistemos prognostinį vertinimą, Tarptautinės mokslinės duomenų bazės Lituanistika galimybių studiją, Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų institutų plėtros ir konsolidavimo galimybių studiją.

Švietimo ir mokslo ministerija kartu su Lietuvos mokslo taryba parengs ir patvirtins Lituanistikos krypčių įgyvendinimo priemonių planą. Tai detalus veiksmų planas, kuriame bus nurodytos veiklos sritys, uždaviniai, įgyvendinimo priemonės, asignavimai bei įgyvendinančios institucijos.

Šaltinis: smm.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

LSMU gimnazijoje vyko Sveikatos ugdymo diena

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazijoje vyko Sveikatos ugdymo diena. skaityti »

VU fizikas triumfavo Europos palydovinės navigacijos konkurse

Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto mokslininkas dr. Saulius Rudys tapo Europos palydovinės navigacijos konkurso nugalėtoju regionų kategorijoje. skaityti »

Ministerijoje – Atvirų durų diena aukštųjų mokyklų studentams

Ateinantį antradienį, lapkričio 29-ąją, Aplinkos ministerijoje laukiami aukštųjų mokyklų studentai. skaityti »

KTU verslo ir inžinerijos studentų idėja – geriausia pasaulinio masto inovacija

Turime ne svajonę, o tikslą, kurio siekiant reikalinga viena kryptimi judanti ir nuosekliai dirbanti komanda, naujausios žinios, gebėjimas įžvelgti nors ir nedidelės, tačiau jautrių poreikių turinčios visuomenės dalies problemas. skaityti »

Tikslesniam lazerio spindulio valdymui – unikalus mokslininkų atradimas

Lietuva – pasaulyje gerai žinoma kaip lazerių gamintoja. Norint juos pritaikyti pramoniniuose įrengimuose (pjaustymui, virinimui, skenavimui ir pan.) reikia itin tiksliai valdyti lazerio spindulio kryptį. skaityti »

Patvirtinta Pedagoginių profesijų prestižo kėlimo programa

Laikinai einanti švietimo ir mokslo ministro pareigas Audronė Pitrėnienė įsakymu patvirtino Pedagoginių profesijų prestižo kėlimo programą. skaityti »

VU Verslo mokyklos vadove tapo dr. Birutė Miškinienė

Lapkričio 15 d. vykusiame VU Verslo mokyklos (VM) tarybos posėdyje VU VM direktore paskirta laikinai šias pareigas ėjusi dr. Birutė Miškinienė. skaityti »

VGTU profesorius E. K. Zavadskas – GSUA garbės mokslinis bendradarbis

Vilniaus Gedimino technikos universitetą pasiekė džiugi žinia – Statybos technologijos ir vadybos katedros vedėjas, akademikas, profesorius Edmundas Kazimieras Zavadskas išrinktas International Association of Grey System and Uncertain Analysis garbės moksliniu bendradarbiu. skaityti »

Kosmoso tyrimams – KTU mokslininkų sukurta technologija

Žaibiškai tobulėjant technologijoms atsiveria nauji keliai gyvybės Raudonojoje planetoje paieškų misijai. Europos kosmoso agentūra (ESA) planuoja antrąją misiją, kurios metu Marse vėl bus ieškoma nežemiškos gyvybės. skaityti »

Biochemikų darbas publikuotas prestižiniame žurnale

Vilniaus universiteto Biochemijos instituto mokslininkų darbas „Oxygen Electroreduction Catalysed by Laccase Wired to Gold Nanoparticles via the Trinuclear Copper Cluster“ buvo paskelbtas prestižiniame multidisciplininiame žurnale „Energy & Environmental Science“. skaityti »