Nustatytos lituanistikos plėtros 2012–2020 m. kryptys

Publikuota: 2012 m. lapkričio 14 d. trečiadienis

Sėkminga lituanistikos plėtra – valstybės pamatas ir prioritetas. Siekdama, kad šis prioritetas būtų įgyvendinamas sklandžiai, Vyriausybė patvirtino Lituanistikos mokslinių tyrimų plėtros 2012–2020 metais kryptis.

„Vyriausybės patvirtintos kryptys pirmą kartą praktiškai nustato strategines lituanistikos gaires, – sako švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė. – Itin svarbu, kad dėl prioritetų sutarė platus visų krypčių lituanistų ir lituanistikos ekspertų ratas.“

Lituanistika yra svarbi tautos ir valstybės kaip savarankiškos politinės bendruomenės gyvavimo sąlyga. Ji suprantama ne tik kaip humanitariniai ir socialiniai mokslai, kurių objektas yra Lietuvos valstybės, visuomenės, kultūros, lietuvių tautos, jos kalbos praeitis, dabartis ir ateitis. Lituanistika apibrėžiama pagal savo misiją – puoselėti lietuviškąją tapatybę, prisidėti prie lietuvių tautos ir šalies politinės bendruomenės kultūrinės brandos, kūrybiškumo ir savarankiškumo stiprinimo, prie visaverčio Lietuvos dalyvavimo pasaulio kultūros ir mokslo poliloge.

Lituanistikos plėtros krypčių dokumentas apibūdina esamą lituanistinių tyrimų būklę, nusako vertybines nuostatas ir plėtros prielaidas, kuriomis remiantis nustatomi lituanistikos tyrimų prioritetai, skatinantys lituanistikos mokslinių tyrimų atsinaujinimą per artimiausią dešimtmetį. Kryptys skiriamos mokslo ir studijų politiką įgyvendinančioms institucijoms, akademinei bendruomenei ir visuomenei. Jos teikia orientyrus ilgalaikei lituanistikos mokslo politikai formuoti ir įgyvendinti.

Lituanistikos mokslinių tyrimų plėtros 2012–2020 metų kryptys suformuluotos pagal ekspertų darbo grupės pasiūlymus dėl lituanistikos plėtros gairių. Lituanistikos gairių rengimą inicijavo Ministro Pirmininko vadovaujama Lituanistikos plėtros komisija. 2011 m. sudaryta darbo grupė išnagrinėjo esamą lituanistikos mokslinių tyrimų ir socialinės, kultūrinės plėtros finansavimo padėtį ir pateikė siūlymus dėl finansavimo tobulinimo bei lituanistikos institutų vykdomų nematerialiojo ir dokumentinio lituanistikos paveldo kaupimo ir sklaidos darbų finansavimo galimybių.

Lituanistikos gairės visuomenei ir akademinei bendruomenei pristatytos ir aptartos kovo mėnesį. Visų tyrimų krypčių ir institucijų lituanistai sutarė dėl mokslinių tyrimų organizavimo būdų, priemonių ir metodologijų prioritetų.

Lituanistikos plėtros kryptys pabrėžia strateginius Lietuvos valstybei ir visuomenei tyrimus, aukščiausio lygio mokslinį potencialą, skirtingų tyrėjų kartų ir institucijų bendradarbiavimą, inovatyvias idėjas, modernias metodologijas, integraciją į tarptautinius humanitarinių ir socialinių mokslų tinklus, bendrą informacinę lituanistikos duomenų infrastruktūrą, lituanistikos tyrimų sklaidą visuomenėje.

Dokumente išskiriama per 20 prioritetinių lituanistikos mokslinių tyrimų temų. Tarp jų – ne tik tradiciniai paveldo tyrimai, bet ir itin aktualūs šiuolaikiniai iššūkiai, tokie kaip dabartinės lietuvių kalbos ir kalbinės sąmonės kaita, globalizacijos ir Europos integracijos poveikis Lietuvai, naujausių laikų Lietuvos politinės ir teisinės sistemos transformacijos, migracija ir diaspora, vizualiosios kultūros plėtra.

Plėtros krypčių dokumentas neriboja temų pasirinkimo, tačiau aiškiai nurodo principus, pagal kuriuos bus atrenkami lituanistikos tyrimų projektai. Nustatytomis gairėmis turės remtis Lietuvos mokslo taryba, priimdama finansavimo sprendimus bei nustatydama lituanistikos programines tyrimų kryptis.

Lituanistikos plėtros kryptys parengtos remiantis Mokslo ir studijų įstatymu ir atsižvelgiant į Lietuvos pažangos strategiją „Lietuva 2030“ bei kitus lituanistikos raidą aptariančius dokumentus: Mokslo ir studijų sistemos prognostinį vertinimą, Tarptautinės mokslinės duomenų bazės Lituanistika galimybių studiją, Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų institutų plėtros ir konsolidavimo galimybių studiją.

Švietimo ir mokslo ministerija kartu su Lietuvos mokslo taryba parengs ir patvirtins Lituanistikos krypčių įgyvendinimo priemonių planą. Tai detalus veiksmų planas, kuriame bus nurodytos veiklos sritys, uždaviniai, įgyvendinimo priemonės, asignavimai bei įgyvendinančios institucijos.

Šaltinis: smm.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Vilniaus universitetas pirmą kartą įvertintas Šanchajaus ARWU akademinių sričių reitinge

Vilniaus universitetas (VU) pirmą kartą šalies universitetų istorijoje pateko į Akademinį pasaulio universitetų reitingą (ARWU, Academic Ranking of World Universities) medžiagų mokslo ir inžinerijos kryptyje. skaityti »

Informacinės technologijos taps universitetų branduoliu?

Kaip suderinti įmonių poreikius ir mokymo įstaigų galimybes, diskutavo didžiausių šalies universitetų vadovai ir Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) atstovai. skaityti »

Pedagogų veiklos vertinimą siūloma sieti su mokinių pasiekimais

Švietimo ir mokslo ministerija parengė ir Vyriausybei pateikė Pedagogų rengimo, kvalifikacijos, veiklos vertinimo, atestacijos ir kvalifikacijos tobulinimo kaitos kryptis. Siūloma veiklos vertinimą sieti su mokinių pasiekimais. skaityti »

Šiaulių universitetas steigs „Microsoft“ sertifikavimo centrą

Šiaulių universitetas (ŠU) pradeda bendradarbiavimą IT kompanija „Microsoft“. ŠU atstovai tikisi, kad šie ryšiai suteiks dar daugiau galimybių tiek dėstytojams, tiek studentams. skaityti »

Paleidžiama jungtinė UNESCO IBE ir VDU magistro programa

Lietuvoje ir pasaulyje įvairūs socialiniai, ekonominiai, kultūriniai iššūkiai skatina diskusijas apie globalų švietimą ir jo skatinimą. Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO) didelį dėmesį skiria švietimo galimybių plėtrai, nepriklausomai nuo ekonominių, demografinių skirtumų. skaityti »

Didžiosios Britanijos ambasadorė Claire Lawrence įteikė Edinburgo hercogo apdovanojimus

Birželio 17 d. Jungtinės Karalystės ambasadoje vyko iškilminga apdovanojimų ceremonija, kurios metu apdovanoti„ The Duke of Edinburgh‘s International Award“ („DofE“) programos dalyviai iš visos Lietuvos. skaityti »

VGTU mokslininkai kuria pirmąjį Lietuvoje skaitmeninį miestelį

VGTU mokslininkai žengė pirmą žingsnį skaitmeninio miesto link – sukūrė pirmąjį Lietuvoje skaitmeninio VGTU Saulėtekio miestelio modelio prototipą. skaityti »

Vyriausybėje vėl darbuosis moksleiviai

Jau aštuntus metus iš eilės Lietuvos Respublikos Vyriausybė, bendradarbiaudama su Lietuvos moksleivių sąjunga, Lietuvos mokinių parlamentu ir Nacionaline moksleivių akademija, kviečia baigiamųjų klasių moksleivius dalyvauti projekte „Moksleiviai – į Vyriausybę“. skaityti »

IT egzaminą laiko būsimi perspektyviausi darbuotojai

Abiturientams laikant IT egzaminą, leidyklos „Šviesa“ informacinių technologijų vadovėlių ir kitų mokymo priemonių autoriai Vaino Brazdeikis, Jurgis Pralgauskis, Tatjana Balvočienė ir patys abiturientai pasakoja apie tai, ar įmanoma IT specialistu tapti dar mokykloje. skaityti »

ŠMM ir pedagogų asociacijos pasirašys sutartis dėl mokinių pasiekimų gerinimo

Kaip pagerinti mokinių pasiekimus? Jau septintąjį kartą organizuojamas Pedagogų bendruomenės asociacijų rėmimo konkursas kvietė pedagogų bendruomenes įsitraukti į šios problemos sprendimą. skaityti »