Nustatytos lituanistikos plėtros 2012–2020 m. kryptys

Publikuota: 2012 m. lapkričio 14 d. trečiadienis

Sėkminga lituanistikos plėtra – valstybės pamatas ir prioritetas. Siekdama, kad šis prioritetas būtų įgyvendinamas sklandžiai, Vyriausybė patvirtino Lituanistikos mokslinių tyrimų plėtros 2012–2020 metais kryptis.

„Vyriausybės patvirtintos kryptys pirmą kartą praktiškai nustato strategines lituanistikos gaires, – sako švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė. – Itin svarbu, kad dėl prioritetų sutarė platus visų krypčių lituanistų ir lituanistikos ekspertų ratas.“

Lituanistika yra svarbi tautos ir valstybės kaip savarankiškos politinės bendruomenės gyvavimo sąlyga. Ji suprantama ne tik kaip humanitariniai ir socialiniai mokslai, kurių objektas yra Lietuvos valstybės, visuomenės, kultūros, lietuvių tautos, jos kalbos praeitis, dabartis ir ateitis. Lituanistika apibrėžiama pagal savo misiją – puoselėti lietuviškąją tapatybę, prisidėti prie lietuvių tautos ir šalies politinės bendruomenės kultūrinės brandos, kūrybiškumo ir savarankiškumo stiprinimo, prie visaverčio Lietuvos dalyvavimo pasaulio kultūros ir mokslo poliloge.

Lituanistikos plėtros krypčių dokumentas apibūdina esamą lituanistinių tyrimų būklę, nusako vertybines nuostatas ir plėtros prielaidas, kuriomis remiantis nustatomi lituanistikos tyrimų prioritetai, skatinantys lituanistikos mokslinių tyrimų atsinaujinimą per artimiausią dešimtmetį. Kryptys skiriamos mokslo ir studijų politiką įgyvendinančioms institucijoms, akademinei bendruomenei ir visuomenei. Jos teikia orientyrus ilgalaikei lituanistikos mokslo politikai formuoti ir įgyvendinti.

Lituanistikos mokslinių tyrimų plėtros 2012–2020 metų kryptys suformuluotos pagal ekspertų darbo grupės pasiūlymus dėl lituanistikos plėtros gairių. Lituanistikos gairių rengimą inicijavo Ministro Pirmininko vadovaujama Lituanistikos plėtros komisija. 2011 m. sudaryta darbo grupė išnagrinėjo esamą lituanistikos mokslinių tyrimų ir socialinės, kultūrinės plėtros finansavimo padėtį ir pateikė siūlymus dėl finansavimo tobulinimo bei lituanistikos institutų vykdomų nematerialiojo ir dokumentinio lituanistikos paveldo kaupimo ir sklaidos darbų finansavimo galimybių.

Lituanistikos gairės visuomenei ir akademinei bendruomenei pristatytos ir aptartos kovo mėnesį. Visų tyrimų krypčių ir institucijų lituanistai sutarė dėl mokslinių tyrimų organizavimo būdų, priemonių ir metodologijų prioritetų.

Lituanistikos plėtros kryptys pabrėžia strateginius Lietuvos valstybei ir visuomenei tyrimus, aukščiausio lygio mokslinį potencialą, skirtingų tyrėjų kartų ir institucijų bendradarbiavimą, inovatyvias idėjas, modernias metodologijas, integraciją į tarptautinius humanitarinių ir socialinių mokslų tinklus, bendrą informacinę lituanistikos duomenų infrastruktūrą, lituanistikos tyrimų sklaidą visuomenėje.

Dokumente išskiriama per 20 prioritetinių lituanistikos mokslinių tyrimų temų. Tarp jų – ne tik tradiciniai paveldo tyrimai, bet ir itin aktualūs šiuolaikiniai iššūkiai, tokie kaip dabartinės lietuvių kalbos ir kalbinės sąmonės kaita, globalizacijos ir Europos integracijos poveikis Lietuvai, naujausių laikų Lietuvos politinės ir teisinės sistemos transformacijos, migracija ir diaspora, vizualiosios kultūros plėtra.

Plėtros krypčių dokumentas neriboja temų pasirinkimo, tačiau aiškiai nurodo principus, pagal kuriuos bus atrenkami lituanistikos tyrimų projektai. Nustatytomis gairėmis turės remtis Lietuvos mokslo taryba, priimdama finansavimo sprendimus bei nustatydama lituanistikos programines tyrimų kryptis.

Lituanistikos plėtros kryptys parengtos remiantis Mokslo ir studijų įstatymu ir atsižvelgiant į Lietuvos pažangos strategiją „Lietuva 2030“ bei kitus lituanistikos raidą aptariančius dokumentus: Mokslo ir studijų sistemos prognostinį vertinimą, Tarptautinės mokslinės duomenų bazės Lituanistika galimybių studiją, Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų institutų plėtros ir konsolidavimo galimybių studiją.

Švietimo ir mokslo ministerija kartu su Lietuvos mokslo taryba parengs ir patvirtins Lituanistikos krypčių įgyvendinimo priemonių planą. Tai detalus veiksmų planas, kuriame bus nurodytos veiklos sritys, uždaviniai, įgyvendinimo priemonės, asignavimai bei įgyvendinančios institucijos.

Šaltinis: smm.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Akredituota nauja SMK studijų programa Kompiuteriniai žaidimai ir animacija

Socialinių mokslų kolegija (SMK) nuo 2016 m. rugsėjo mėn. Klaipėdoje ir Vilniuje pradeda vykdyti naują studijų programą – Kompiuteriniai žaidimai ir animacija. skaityti »

Konkurso „ARTech 2016“ dalyviai: inžinerija daug įdomesnė, kai į ją įdėta meno

Ar langų gamyba gali būti poetiška, o į metalo apdirbimo darbus galima žvelgti, kaip į spalvų ir šešėlių žaismą? Tikrai taip. „Net įvairiausi varžtai ar visiškai minčių nekeliantys laidai, pasistengus gali tapti meno kūriniais, svarbiausia turėti idėją. skaityti »

SMK plečia bendradarbiavimą su Azijos šalių aukštosiomis mokyklomis

Socialinių mokslų kolegijos dėstytoja ir studijų programų vadovė Jūratė Sereikienė lankosi tolimajame Taivane, Taičungo mieste, ir skaito paskaitas Providence universiteto studentams. skaityti »

VDU profesorė – CLARIN ERIC asamblėjos prezidentė

VDU HMF Lietuvių kalbos katedros profesorė Rūta Petrauskaitė išrinkta Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumui priklausančios bendros kalbos išteklių ir technologijų tinklinės infrastruktūros CLARIN ERIC generalinės asamblėjos prezidente. skaityti »

Bendradarbiaus Mykolo Romerio universitetas ir Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacija

Balandžio 15 d. Mykolo Romerio universitetas ir Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacija pasirašys bendradarbiavimo sutartį, kuria patvirtins bendrą pasiryžimą bendradarbiauti, tobulinant suaugusiųjų švietimo veiklą. skaityti »

Abiturientai sujudo – egzaminams ruošiasi ir internetu, ir telefonu

Leidyklos „Šviesa“ duomenimis, integruotoje pasiruošimo egzaminams platformoje „Prieš egzaminą“ vasarį aktyvūs buvo apie 1,5 tūkst. abiturientų, o balandžio pradžioje užsiregistravusių moksleivių skaičius jau viršijo 4 tūkst. skaityti »

Tailando princesė VU susitiks su sinologijos studentais

Balandžio 14 d. Tailando princesė Maha Chakri Sirindhorn viešės Vilniaus universitete. Tai vienintelė šalies aukštoji mokykla, įtraukta į princesės dienotvarkę. skaityti »

„Jaunojo pedagogo akademijoje“ moksleiviai mokytojo profesiją pažino iš kitos pusės

Lietuvos edukologijos universitetas (LEU) jau trečius metus iš eilės vyresniųjų klasių moksleivius pakvietė į „Jaunojo pedagogo akademiją“ (JPA). Balandžio 4–8 d. vyko trečioji – paskutinė – šių metų JPA gamtos, matematikos, technologijų ir sporto mokslų sesija. skaityti »

Europos žaidimo Euro Run nacionalinis finalas: geriausiai eurą pažįsta Vilniaus moksleiviai

Devyniolika Europos šalių apėmusio internetinio moksleiviams skirto žaidimo Euro Run Lietuvos finale Kaune, Lietuvos banke, susirungė keturi geriausi mūsų šalyje jaunieji eurų banknotų ir monetų žinovai kartu su savo komandomis. skaityti »

Visagine išrinkti nacionalinio IT specialistų profesinio meistriškumo konkurso nugalėtojai

Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centre baigėsi Nacionalinis IT specialistų profesinio meistriškumo konkursas. skaityti »