Nustatytos lituanistikos plėtros 2012–2020 m. kryptys

Publikuota: 2012 m. lapkričio 14 d. trečiadienis

Sėkminga lituanistikos plėtra – valstybės pamatas ir prioritetas. Siekdama, kad šis prioritetas būtų įgyvendinamas sklandžiai, Vyriausybė patvirtino Lituanistikos mokslinių tyrimų plėtros 2012–2020 metais kryptis.

„Vyriausybės patvirtintos kryptys pirmą kartą praktiškai nustato strategines lituanistikos gaires, – sako švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė. – Itin svarbu, kad dėl prioritetų sutarė platus visų krypčių lituanistų ir lituanistikos ekspertų ratas.“

Lituanistika yra svarbi tautos ir valstybės kaip savarankiškos politinės bendruomenės gyvavimo sąlyga. Ji suprantama ne tik kaip humanitariniai ir socialiniai mokslai, kurių objektas yra Lietuvos valstybės, visuomenės, kultūros, lietuvių tautos, jos kalbos praeitis, dabartis ir ateitis. Lituanistika apibrėžiama pagal savo misiją – puoselėti lietuviškąją tapatybę, prisidėti prie lietuvių tautos ir šalies politinės bendruomenės kultūrinės brandos, kūrybiškumo ir savarankiškumo stiprinimo, prie visaverčio Lietuvos dalyvavimo pasaulio kultūros ir mokslo poliloge.

Lituanistikos plėtros krypčių dokumentas apibūdina esamą lituanistinių tyrimų būklę, nusako vertybines nuostatas ir plėtros prielaidas, kuriomis remiantis nustatomi lituanistikos tyrimų prioritetai, skatinantys lituanistikos mokslinių tyrimų atsinaujinimą per artimiausią dešimtmetį. Kryptys skiriamos mokslo ir studijų politiką įgyvendinančioms institucijoms, akademinei bendruomenei ir visuomenei. Jos teikia orientyrus ilgalaikei lituanistikos mokslo politikai formuoti ir įgyvendinti.

Lituanistikos mokslinių tyrimų plėtros 2012–2020 metų kryptys suformuluotos pagal ekspertų darbo grupės pasiūlymus dėl lituanistikos plėtros gairių. Lituanistikos gairių rengimą inicijavo Ministro Pirmininko vadovaujama Lituanistikos plėtros komisija. 2011 m. sudaryta darbo grupė išnagrinėjo esamą lituanistikos mokslinių tyrimų ir socialinės, kultūrinės plėtros finansavimo padėtį ir pateikė siūlymus dėl finansavimo tobulinimo bei lituanistikos institutų vykdomų nematerialiojo ir dokumentinio lituanistikos paveldo kaupimo ir sklaidos darbų finansavimo galimybių.

Lituanistikos gairės visuomenei ir akademinei bendruomenei pristatytos ir aptartos kovo mėnesį. Visų tyrimų krypčių ir institucijų lituanistai sutarė dėl mokslinių tyrimų organizavimo būdų, priemonių ir metodologijų prioritetų.

Lituanistikos plėtros kryptys pabrėžia strateginius Lietuvos valstybei ir visuomenei tyrimus, aukščiausio lygio mokslinį potencialą, skirtingų tyrėjų kartų ir institucijų bendradarbiavimą, inovatyvias idėjas, modernias metodologijas, integraciją į tarptautinius humanitarinių ir socialinių mokslų tinklus, bendrą informacinę lituanistikos duomenų infrastruktūrą, lituanistikos tyrimų sklaidą visuomenėje.

Dokumente išskiriama per 20 prioritetinių lituanistikos mokslinių tyrimų temų. Tarp jų – ne tik tradiciniai paveldo tyrimai, bet ir itin aktualūs šiuolaikiniai iššūkiai, tokie kaip dabartinės lietuvių kalbos ir kalbinės sąmonės kaita, globalizacijos ir Europos integracijos poveikis Lietuvai, naujausių laikų Lietuvos politinės ir teisinės sistemos transformacijos, migracija ir diaspora, vizualiosios kultūros plėtra.

Plėtros krypčių dokumentas neriboja temų pasirinkimo, tačiau aiškiai nurodo principus, pagal kuriuos bus atrenkami lituanistikos tyrimų projektai. Nustatytomis gairėmis turės remtis Lietuvos mokslo taryba, priimdama finansavimo sprendimus bei nustatydama lituanistikos programines tyrimų kryptis.

Lituanistikos plėtros kryptys parengtos remiantis Mokslo ir studijų įstatymu ir atsižvelgiant į Lietuvos pažangos strategiją „Lietuva 2030“ bei kitus lituanistikos raidą aptariančius dokumentus: Mokslo ir studijų sistemos prognostinį vertinimą, Tarptautinės mokslinės duomenų bazės Lituanistika galimybių studiją, Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų institutų plėtros ir konsolidavimo galimybių studiją.

Švietimo ir mokslo ministerija kartu su Lietuvos mokslo taryba parengs ir patvirtins Lituanistikos krypčių įgyvendinimo priemonių planą. Tai detalus veiksmų planas, kuriame bus nurodytos veiklos sritys, uždaviniai, įgyvendinimo priemonės, asignavimai bei įgyvendinančios institucijos.

Šaltinis: smm.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Lietuva pateikė paraišką dėl asocijuotos narystės CERN Europos branduolinių tyrimų centre

CERN Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijai pateikta Lietuvos paraiška tapti asocijuota nare. skaityti »

LVK dalyvaus TTVAM tarybos veikloje

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) socialinis partneris Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla (TTVAM) subūrė naują tarybą, kurios veikloje dalyvaus LVK generalinis direktorius Algimantas Akstinas. skaityti »

ES investicijos pakėlė Lietuvos mokslą, technologijas ir inovacijas į aukštesnį lygį

Finansų ministerijos duomenimis, 2007–2013 m. ES fondų lėšomis sukurta esminė mokslo tyrimams ir eksperimentinei plėtrai reikalinga infrastruktūra, į kurią investuota daugiau kaip 1 mlrd. eurų. skaityti »

Būsimų pedagogų studijoms – tikslinis finansavimas

Siekiant užtikrinti efektyvų valstybės lėšų naudojimą ir reikalingų specialistų rengimą, būsimųjų pedagogų studijoms šiemet skiriamas tikslinis finansavimas. skaityti »

JGMC nenusileidžia analogiškiems mokslo centrams Vakaruose

Kovo 15 d. oficialiai atsidarysiančiame Jungtiniame gyvybės mokslų centre (JGMC) studentai jau pradėjo pavasario semestrą. Šiuo metu čia intensyviai kuriasi mokslininkai iš VU Biochemijos, Biotechnologijos institutų ir Gamtos mokslų fakulteto (GMF). skaityti »

Lietuvių studentų komanda ruošiasi prestižiniam sintetinės biologijos konkursui

Vilniaus universiteto (VU) studentų komanda šiemet jau antrą kartą atstovaus Lietuvai prestižiniame studentų sintetinės biologijos konkurse iGEM (angl. International Genetically Engineered Machine competition). skaityti »

LEU „Jaunojo pedagogo akademija“: moksleiviai susipažįsta su pedagogo profesija

Lietuvos edukologijos universitetas (LEU) jau trečius metus iš eilės vyresniųjų klasių moksleivius pakvietė į „Jaunojo pedagogo akademiją“ (JPA). skaityti »

Premjeras: mokslo ir verslo bendradarbiavimas padės Lietuvai tapti viena pažangiausių ES šalių

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius Lietuvos mokslų akademijos (LMA) 75-mečiui skirtame iškilmingame visuotiniame susirinkime pasveikino jos narius. skaityti »

Kauno mokykloje įrengtoje 3D klasėje – kaip kine

Kauno „Saulės” gimnazijos vyresnių klasių moksleiviai nuo šiol mokysis kitaip. Naujai atidarytoje išmaniojoje 3D klasėje gimnazistai įvairius chemijos, biologijos ir kitų disciplinų reiškinius pažins virtualiai. skaityti »

Vilniaus universitetas pradeda pokyčių įgyvendinimo etapą

Vilniaus universiteto (VU) Taryba patvirtino VU strateginį veiklos planą. Šiuo dokumentu patikslinta universiteto veiklos misija, vizija, strateginės kryptys, jų tikslai ir pagrindiniai pažangos vertinimo rodikliai. skaityti »