Nustatytos lituanistikos plėtros 2012–2020 m. kryptys

Publikuota: 2012 m. lapkričio 14 d. trečiadienis

Sėkminga lituanistikos plėtra – valstybės pamatas ir prioritetas. Siekdama, kad šis prioritetas būtų įgyvendinamas sklandžiai, Vyriausybė patvirtino Lituanistikos mokslinių tyrimų plėtros 2012–2020 metais kryptis.

„Vyriausybės patvirtintos kryptys pirmą kartą praktiškai nustato strategines lituanistikos gaires, – sako švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė. – Itin svarbu, kad dėl prioritetų sutarė platus visų krypčių lituanistų ir lituanistikos ekspertų ratas.“

Lituanistika yra svarbi tautos ir valstybės kaip savarankiškos politinės bendruomenės gyvavimo sąlyga. Ji suprantama ne tik kaip humanitariniai ir socialiniai mokslai, kurių objektas yra Lietuvos valstybės, visuomenės, kultūros, lietuvių tautos, jos kalbos praeitis, dabartis ir ateitis. Lituanistika apibrėžiama pagal savo misiją – puoselėti lietuviškąją tapatybę, prisidėti prie lietuvių tautos ir šalies politinės bendruomenės kultūrinės brandos, kūrybiškumo ir savarankiškumo stiprinimo, prie visaverčio Lietuvos dalyvavimo pasaulio kultūros ir mokslo poliloge.

Lituanistikos plėtros krypčių dokumentas apibūdina esamą lituanistinių tyrimų būklę, nusako vertybines nuostatas ir plėtros prielaidas, kuriomis remiantis nustatomi lituanistikos tyrimų prioritetai, skatinantys lituanistikos mokslinių tyrimų atsinaujinimą per artimiausią dešimtmetį. Kryptys skiriamos mokslo ir studijų politiką įgyvendinančioms institucijoms, akademinei bendruomenei ir visuomenei. Jos teikia orientyrus ilgalaikei lituanistikos mokslo politikai formuoti ir įgyvendinti.

Lituanistikos mokslinių tyrimų plėtros 2012–2020 metų kryptys suformuluotos pagal ekspertų darbo grupės pasiūlymus dėl lituanistikos plėtros gairių. Lituanistikos gairių rengimą inicijavo Ministro Pirmininko vadovaujama Lituanistikos plėtros komisija. 2011 m. sudaryta darbo grupė išnagrinėjo esamą lituanistikos mokslinių tyrimų ir socialinės, kultūrinės plėtros finansavimo padėtį ir pateikė siūlymus dėl finansavimo tobulinimo bei lituanistikos institutų vykdomų nematerialiojo ir dokumentinio lituanistikos paveldo kaupimo ir sklaidos darbų finansavimo galimybių.

Lituanistikos gairės visuomenei ir akademinei bendruomenei pristatytos ir aptartos kovo mėnesį. Visų tyrimų krypčių ir institucijų lituanistai sutarė dėl mokslinių tyrimų organizavimo būdų, priemonių ir metodologijų prioritetų.

Lituanistikos plėtros kryptys pabrėžia strateginius Lietuvos valstybei ir visuomenei tyrimus, aukščiausio lygio mokslinį potencialą, skirtingų tyrėjų kartų ir institucijų bendradarbiavimą, inovatyvias idėjas, modernias metodologijas, integraciją į tarptautinius humanitarinių ir socialinių mokslų tinklus, bendrą informacinę lituanistikos duomenų infrastruktūrą, lituanistikos tyrimų sklaidą visuomenėje.

Dokumente išskiriama per 20 prioritetinių lituanistikos mokslinių tyrimų temų. Tarp jų – ne tik tradiciniai paveldo tyrimai, bet ir itin aktualūs šiuolaikiniai iššūkiai, tokie kaip dabartinės lietuvių kalbos ir kalbinės sąmonės kaita, globalizacijos ir Europos integracijos poveikis Lietuvai, naujausių laikų Lietuvos politinės ir teisinės sistemos transformacijos, migracija ir diaspora, vizualiosios kultūros plėtra.

Plėtros krypčių dokumentas neriboja temų pasirinkimo, tačiau aiškiai nurodo principus, pagal kuriuos bus atrenkami lituanistikos tyrimų projektai. Nustatytomis gairėmis turės remtis Lietuvos mokslo taryba, priimdama finansavimo sprendimus bei nustatydama lituanistikos programines tyrimų kryptis.

Lituanistikos plėtros kryptys parengtos remiantis Mokslo ir studijų įstatymu ir atsižvelgiant į Lietuvos pažangos strategiją „Lietuva 2030“ bei kitus lituanistikos raidą aptariančius dokumentus: Mokslo ir studijų sistemos prognostinį vertinimą, Tarptautinės mokslinės duomenų bazės Lituanistika galimybių studiją, Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų institutų plėtros ir konsolidavimo galimybių studiją.

Švietimo ir mokslo ministerija kartu su Lietuvos mokslo taryba parengs ir patvirtins Lituanistikos krypčių įgyvendinimo priemonių planą. Tai detalus veiksmų planas, kuriame bus nurodytos veiklos sritys, uždaviniai, įgyvendinimo priemonės, asignavimai bei įgyvendinančios institucijos.

Šaltinis: smm.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Skelbiamas geriausio 2015 metų kokybinio rašto darbo konkursas

Fenomenologinių tyrimų institutas skelbia Geriausio metų kokybinio rašto darbo Lietuvoje konkursą. skaityti »

LEU leidykla kasmetinėje Vilniaus knygų mugėje pristatys naujausius leidinius

Vasario 25–28 d. Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ (Laisvės pr. 5, Vilnius) vyks 17-oji tarptautinė Vilniaus knygų mugė. Šių metų tema – „Personažas ieško autoriaus“. Parodoje susitikimus rengs ir savo išleistas knygas pristatys ir Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) leidykla. skaityti »

Lietuvos studentai kviečiami dalyvauti Finansų ministerijos mokslo darbų konkurse

Šiais metais jau trečią kartą Finansų ministerija inicijuoja ir kviečia dalyvauti 2016 m. studentų mokslo darbų konkurse apie Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų efektyvumą. skaityti »

Bus vykdoma nuolatinė absolventų įsidarbinamumo stebėsena

Tęsiami valstybinės absolventų įsidarbinamumo stebėsenos sistemos kūrimo darbai. Vyriausybė patvirtino Nacionalinės žmogiškųjų išteklių stebėsenos pagrindų aprašą, nustatantį jos paskirtį, vykdytojus, principus ir koordinavimą. skaityti »

KTU mokslininkai sukūrė betono mišinį statybiniam 3D spausdintuvui

KTU SAF Statybinių medžiagų katedros vedėjo vadovaujama mokslininkų grupė sukūrė betono mišinį, kurį galima naudoti spausdinant namus. Automobilių pramonės patirtis neišvengiamai persikels į statybų verslą. skaityti »

ŠMM siūlo kokybinius pokyčius aukštosiose mokyklose

Įvesti minimalius reikalavimus universitetams ir kolegijoms ir jų pagrindu pertvarkyti aukštųjų mokyklų tinklą bei finansuoti tik kokybiškas studijas ir mokslinius tyrimus vykdančias aukštąsias mokyklas. skaityti »

VU rektorius su Jónu Baldvinu Hannibalssonu aptarė aukštojo mokslo ypatumus

Lietuvos valstybės atkūrimo dienos išvakarėse Vilniaus universiteto (VU) rektorius prof. Artūras Žukauskas susitiko su VU garbės daktaru, buvusiu Islandijos užsienio reikalų ministru dr. Jónu Baldvinu Hannibalssonu. skaityti »

LEU LF prof. dr. Vidas Kavaliauskas dalyvavo projekte „Azerbaidžano multikultūralizmo žiemos mokykla“

Lietuvos edukologijos universiteto Lituanistikos fakulteto (LEU LF) Lietuvių kalbotyros ir komunikacijos katedros prof. dr. Vidas Kavaliauskas vasario 8–14 d. dalyvavo tarptautiniame projekte „Azerbaidžano multikultūralizmo žiemos mokykla“, kurį organizavo Baku multikultūralizmo centras. skaityti »

Nacionalinė biblioteka kurs bibliotekininkų kvalifikacijos kėlimo modelį

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka įgyvendins Lietuvos kultūros tarybos finansuojamą dvejų metų trukmės projektą „Lietuvos viešųjų bibliotekų darbuotojų kvalifikacijos kėlimo sistemos modelio sukūrimas“. skaityti »

Socialinių mokslų kolegija bendradarbiaus su Aplinkos ministerija

Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas ir Socialinių mokslų kolegijos direktorė Gabija Skučaitė pasirašė jų vadovaujamų institucijų bendradarbiavimo sutartį. skaityti »