Nustatytos lituanistikos plėtros 2012–2020 m. kryptys

Publikuota: 2012 m. lapkričio 14 d. trečiadienis

Sėkminga lituanistikos plėtra – valstybės pamatas ir prioritetas. Siekdama, kad šis prioritetas būtų įgyvendinamas sklandžiai, Vyriausybė patvirtino Lituanistikos mokslinių tyrimų plėtros 2012–2020 metais kryptis.

„Vyriausybės patvirtintos kryptys pirmą kartą praktiškai nustato strategines lituanistikos gaires, – sako švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė. – Itin svarbu, kad dėl prioritetų sutarė platus visų krypčių lituanistų ir lituanistikos ekspertų ratas.“

Lituanistika yra svarbi tautos ir valstybės kaip savarankiškos politinės bendruomenės gyvavimo sąlyga. Ji suprantama ne tik kaip humanitariniai ir socialiniai mokslai, kurių objektas yra Lietuvos valstybės, visuomenės, kultūros, lietuvių tautos, jos kalbos praeitis, dabartis ir ateitis. Lituanistika apibrėžiama pagal savo misiją – puoselėti lietuviškąją tapatybę, prisidėti prie lietuvių tautos ir šalies politinės bendruomenės kultūrinės brandos, kūrybiškumo ir savarankiškumo stiprinimo, prie visaverčio Lietuvos dalyvavimo pasaulio kultūros ir mokslo poliloge.

Lituanistikos plėtros krypčių dokumentas apibūdina esamą lituanistinių tyrimų būklę, nusako vertybines nuostatas ir plėtros prielaidas, kuriomis remiantis nustatomi lituanistikos tyrimų prioritetai, skatinantys lituanistikos mokslinių tyrimų atsinaujinimą per artimiausią dešimtmetį. Kryptys skiriamos mokslo ir studijų politiką įgyvendinančioms institucijoms, akademinei bendruomenei ir visuomenei. Jos teikia orientyrus ilgalaikei lituanistikos mokslo politikai formuoti ir įgyvendinti.

Lituanistikos mokslinių tyrimų plėtros 2012–2020 metų kryptys suformuluotos pagal ekspertų darbo grupės pasiūlymus dėl lituanistikos plėtros gairių. Lituanistikos gairių rengimą inicijavo Ministro Pirmininko vadovaujama Lituanistikos plėtros komisija. 2011 m. sudaryta darbo grupė išnagrinėjo esamą lituanistikos mokslinių tyrimų ir socialinės, kultūrinės plėtros finansavimo padėtį ir pateikė siūlymus dėl finansavimo tobulinimo bei lituanistikos institutų vykdomų nematerialiojo ir dokumentinio lituanistikos paveldo kaupimo ir sklaidos darbų finansavimo galimybių.

Lituanistikos gairės visuomenei ir akademinei bendruomenei pristatytos ir aptartos kovo mėnesį. Visų tyrimų krypčių ir institucijų lituanistai sutarė dėl mokslinių tyrimų organizavimo būdų, priemonių ir metodologijų prioritetų.

Lituanistikos plėtros kryptys pabrėžia strateginius Lietuvos valstybei ir visuomenei tyrimus, aukščiausio lygio mokslinį potencialą, skirtingų tyrėjų kartų ir institucijų bendradarbiavimą, inovatyvias idėjas, modernias metodologijas, integraciją į tarptautinius humanitarinių ir socialinių mokslų tinklus, bendrą informacinę lituanistikos duomenų infrastruktūrą, lituanistikos tyrimų sklaidą visuomenėje.

Dokumente išskiriama per 20 prioritetinių lituanistikos mokslinių tyrimų temų. Tarp jų – ne tik tradiciniai paveldo tyrimai, bet ir itin aktualūs šiuolaikiniai iššūkiai, tokie kaip dabartinės lietuvių kalbos ir kalbinės sąmonės kaita, globalizacijos ir Europos integracijos poveikis Lietuvai, naujausių laikų Lietuvos politinės ir teisinės sistemos transformacijos, migracija ir diaspora, vizualiosios kultūros plėtra.

Plėtros krypčių dokumentas neriboja temų pasirinkimo, tačiau aiškiai nurodo principus, pagal kuriuos bus atrenkami lituanistikos tyrimų projektai. Nustatytomis gairėmis turės remtis Lietuvos mokslo taryba, priimdama finansavimo sprendimus bei nustatydama lituanistikos programines tyrimų kryptis.

Lituanistikos plėtros kryptys parengtos remiantis Mokslo ir studijų įstatymu ir atsižvelgiant į Lietuvos pažangos strategiją „Lietuva 2030“ bei kitus lituanistikos raidą aptariančius dokumentus: Mokslo ir studijų sistemos prognostinį vertinimą, Tarptautinės mokslinės duomenų bazės Lituanistika galimybių studiją, Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų institutų plėtros ir konsolidavimo galimybių studiją.

Švietimo ir mokslo ministerija kartu su Lietuvos mokslo taryba parengs ir patvirtins Lituanistikos krypčių įgyvendinimo priemonių planą. Tai detalus veiksmų planas, kuriame bus nurodytos veiklos sritys, uždaviniai, įgyvendinimo priemonės, asignavimai bei įgyvendinančios institucijos.

Šaltinis: smm.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Šalies mokyklų bendruomenės kviečiamos dalyvauti konkurse

Švietimo ir mokslo ministrei Audronei Pitrėnienei šiuos mokslo metus paskelbus Mokyklos bendruomenės metais, inicijuojamas švietimo įstaigoms skirtas konkursas. skaityti »

Lietuvos jaunimą reikia ugdyti kaip sau veikiančių smulkių ir vidutinių įmonių vadovus

Lapkričio 16 d. Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis dalyvavo tarptautinėje konferencijoje „Kokios švietimo ir mokymo sistemos reikia Lietuvai: darbo rinkos ir ekonominio augimo iššūkiai“. skaityti »

Naujas LEU mokslo partneris – Baltijos-Amerikos biotaksonomijos institutas

Nuo šiol Lietuvos edukologijos universitetas (LEU) bendradarbiaus su Baltijos–Amerikos biotaksonomijos institutu. Šio instituto misija – ryšių tarp Baltijos šalių ir Jungtinių Amerikos Valstijų, taip pat tarp kitų Amerikos šalių stiprinimas per mokslinius tyrimus ir edukacines programas. skaityti »

KTU įsikurs išskirtinė dizaino biblioteka

Kitais metais Kauno technologijos universiteto (KTU) „Santakos“ slėnyje duris atvers bibliotekos „DesignLibrary“ padalinys. Tai bus pirmasis šios bibliotekos, turinčios padalinius Šanchajuje ir Stambule, filialas Šiaurės Europoje. skaityti »

Vilnius – geriausia vieta Nacionaliniam mokslo centrui kurti

Vilniaus meras Remigijus Šimašius Švietimo ir mokslo ministerijoje pristatė Mokslo centro Vilniuje steigimo idėją ir projektą. skaityti »

Vilniaus universiteto atlikėjai surengs koncertus Baltarusijoje

Vilniaus universiteto (VU) chorai „Gaudeamus“ ir „Pro musica“ bei VU kamerinis orkestras išvyko gastrolių į Baltarusiją. skaityti »

KTU gimnazistai atstovaus Lietuvai gamtos mokslų olimpiadoje Pietų Korėjoje

Šiais metais jaunių gamtos mokslų olimpiadoje, kuri gruodžio pirmąją savaitę vyks Pietų Korėjoje, Lietuvai atstovaus trys Kauno technologijos universiteto gimnazijos (KTUG) auklėtiniai– Mindaugas Dženkaitis, Justinas Terentjevas ir Ignas Šakuro. skaityti »

Už studijas sumokėtus pinigus atgaus beveik 10 proc. geriausiųjų

Geriausiems už mokslą mokantiems bakalauro ir vientisųjų studijų studentams valstybė kompensuoja studijų kainą. Šį rudenį kompensacijas gaus 9,8 proc. studentų. Lyginant su ankstesniais metais jų dalis gerokai išaugo ir beveik pasiekia nustatytą maksimalią 10 proc. ribą. skaityti »

Švietimo ir mokslo ministerija siūlo didinti skatinamąsias stipendijas

Nuo 2016 m. rugsėjo daugiau lėšų ketinama skirti skatinamosioms stipendijoms. Tokį pasiūlymą Švietimo ir mokslo ministerija pateikė derinti Finansų ministerijai, Lietuvos universitetų rektorių ir kolegijų direktorių konferencijoms bei Lietuvos studentų sąjungai. skaityti »

Vilniaus automechanikos ir verslo mokykloje – technologijų proveržis

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius dalyvavo atidarant Vilniaus automechanikos ir verslo mokyklos Modernaus variklinių transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto bei Transporto sektorinio praktinio mokymo centrus. skaityti »