Nustatytos lituanistikos plėtros 2012–2020 m. kryptys

Publikuota: 2012 m. lapkričio 14 d. trečiadienis

Sėkminga lituanistikos plėtra – valstybės pamatas ir prioritetas. Siekdama, kad šis prioritetas būtų įgyvendinamas sklandžiai, Vyriausybė patvirtino Lituanistikos mokslinių tyrimų plėtros 2012–2020 metais kryptis.

„Vyriausybės patvirtintos kryptys pirmą kartą praktiškai nustato strategines lituanistikos gaires, – sako švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė. – Itin svarbu, kad dėl prioritetų sutarė platus visų krypčių lituanistų ir lituanistikos ekspertų ratas.“

Lituanistika yra svarbi tautos ir valstybės kaip savarankiškos politinės bendruomenės gyvavimo sąlyga. Ji suprantama ne tik kaip humanitariniai ir socialiniai mokslai, kurių objektas yra Lietuvos valstybės, visuomenės, kultūros, lietuvių tautos, jos kalbos praeitis, dabartis ir ateitis. Lituanistika apibrėžiama pagal savo misiją – puoselėti lietuviškąją tapatybę, prisidėti prie lietuvių tautos ir šalies politinės bendruomenės kultūrinės brandos, kūrybiškumo ir savarankiškumo stiprinimo, prie visaverčio Lietuvos dalyvavimo pasaulio kultūros ir mokslo poliloge.

Lituanistikos plėtros krypčių dokumentas apibūdina esamą lituanistinių tyrimų būklę, nusako vertybines nuostatas ir plėtros prielaidas, kuriomis remiantis nustatomi lituanistikos tyrimų prioritetai, skatinantys lituanistikos mokslinių tyrimų atsinaujinimą per artimiausią dešimtmetį. Kryptys skiriamos mokslo ir studijų politiką įgyvendinančioms institucijoms, akademinei bendruomenei ir visuomenei. Jos teikia orientyrus ilgalaikei lituanistikos mokslo politikai formuoti ir įgyvendinti.

Lituanistikos mokslinių tyrimų plėtros 2012–2020 metų kryptys suformuluotos pagal ekspertų darbo grupės pasiūlymus dėl lituanistikos plėtros gairių. Lituanistikos gairių rengimą inicijavo Ministro Pirmininko vadovaujama Lituanistikos plėtros komisija. 2011 m. sudaryta darbo grupė išnagrinėjo esamą lituanistikos mokslinių tyrimų ir socialinės, kultūrinės plėtros finansavimo padėtį ir pateikė siūlymus dėl finansavimo tobulinimo bei lituanistikos institutų vykdomų nematerialiojo ir dokumentinio lituanistikos paveldo kaupimo ir sklaidos darbų finansavimo galimybių.

Lituanistikos gairės visuomenei ir akademinei bendruomenei pristatytos ir aptartos kovo mėnesį. Visų tyrimų krypčių ir institucijų lituanistai sutarė dėl mokslinių tyrimų organizavimo būdų, priemonių ir metodologijų prioritetų.

Lituanistikos plėtros kryptys pabrėžia strateginius Lietuvos valstybei ir visuomenei tyrimus, aukščiausio lygio mokslinį potencialą, skirtingų tyrėjų kartų ir institucijų bendradarbiavimą, inovatyvias idėjas, modernias metodologijas, integraciją į tarptautinius humanitarinių ir socialinių mokslų tinklus, bendrą informacinę lituanistikos duomenų infrastruktūrą, lituanistikos tyrimų sklaidą visuomenėje.

Dokumente išskiriama per 20 prioritetinių lituanistikos mokslinių tyrimų temų. Tarp jų – ne tik tradiciniai paveldo tyrimai, bet ir itin aktualūs šiuolaikiniai iššūkiai, tokie kaip dabartinės lietuvių kalbos ir kalbinės sąmonės kaita, globalizacijos ir Europos integracijos poveikis Lietuvai, naujausių laikų Lietuvos politinės ir teisinės sistemos transformacijos, migracija ir diaspora, vizualiosios kultūros plėtra.

Plėtros krypčių dokumentas neriboja temų pasirinkimo, tačiau aiškiai nurodo principus, pagal kuriuos bus atrenkami lituanistikos tyrimų projektai. Nustatytomis gairėmis turės remtis Lietuvos mokslo taryba, priimdama finansavimo sprendimus bei nustatydama lituanistikos programines tyrimų kryptis.

Lituanistikos plėtros kryptys parengtos remiantis Mokslo ir studijų įstatymu ir atsižvelgiant į Lietuvos pažangos strategiją „Lietuva 2030“ bei kitus lituanistikos raidą aptariančius dokumentus: Mokslo ir studijų sistemos prognostinį vertinimą, Tarptautinės mokslinės duomenų bazės Lituanistika galimybių studiją, Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų institutų plėtros ir konsolidavimo galimybių studiją.

Švietimo ir mokslo ministerija kartu su Lietuvos mokslo taryba parengs ir patvirtins Lituanistikos krypčių įgyvendinimo priemonių planą. Tai detalus veiksmų planas, kuriame bus nurodytos veiklos sritys, uždaviniai, įgyvendinimo priemonės, asignavimai bei įgyvendinančios institucijos.

Šaltinis: smm.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

LEU Mokytojų dienos proga surengė susimąstyti verčiančią socialinę akciją

Lietuvos edukologijos universitetas (LEU), siekdamas atkreipti dėmesį į mokytojo profesijos svarbą ir minėdamas 80-ąjį jubiliejų, Mokytojų dienos proga surengė fotosesiją „Mokytojo galia“. skaityti »

Baltarusiją tyrinėjantys mokslininkai – apie regiono saugumą

Spalio 2-4 dienomis Kaune vykstapenktasis tarptautinis Baltarusijos tyrinėtojų kongresas – vienas didžiausių akademinių ir ekspertinių renginių, kuris šiemet skirtas itin aktualiai regiono saugumo temai, tarp jų ir įvykiams Ukrainoje, įtampai tarp Rusijos ir Vakarų. skaityti »

SMK inicijuoja projektą, skirtą gebėjimų stiprinimui ir gerosios patirties perėmimui

Socialinių mokslų kolegija, reaguodama į Lietuvoje vykstančius pokyčius socialinės rūpybos, sveikatos apsaugos sferoje, žinodama iššūkius, su kuriais tenka susidurti šios sferos darbuotojams, inicijuoja projektą, skirtą gebėjimų stiprinimui ir gerosios patirties perėmimui. skaityti »

Paskelbtas iškilios mokslininkės, pedagogės Meilės Lukšienės premijos laureatas

Spalio 1 d. Švietimo ir mokslo ministerijoje Meilės Lukšienės premijos skyrimo komisija paskelbė daktarės Meilės Lukšienės premijos laureatą. Šių metų laureate tapo Klaipėdos Vitės pagrindinės mokyklos specialioji pedagogė Kristina Stankutė-Matė. skaityti »

Pagal ES direktyvas: Lietuvos mokslo nauda turi atsispindėti sprendžiant visuomenės problemas

Rudens pradžioje dalyvaujant UNESCO seminare Varšuvoje „Darnaus ir tvaraus vystymosi mokslas Vidurio ir Rytų Europoje“, buvo prieita prie pagrindinės išvados, kad ateities mokslas turi būti kiek įmanoma labiau tarpdisciplininis ir orientuotas pirmiausiai visuomenei aktualioms problemoms spręsti. Lietuva į tai taip pat turės reaguoti. skaityti »

MRU – Baltijos valstybių universitetų doktorantų dirbtuvės

Š. m. spalio 9–10 d. Mykolo Romerio universitete kartu su Talino ir Latvijos universitetais bus rengiamos dirbtuves doktorantams „Academic Writing and Effective Presentation“. Dirbtuvės remiamos Europos Komisijos („7th Framework Programme“). skaityti »

Prestižinio konkurso „iGEM“ dalyviai į Lietuvą parveža aukso apdovanojimą

Vilniaus universiteto (VU) studentų komanda, pirmoji iš Baltijos šalių dalyvavusi prestižiniame sintetinės biologijos konkurse „iGEM“ (angl. International Genetically Engineered Machine competition), pelnė aukso medalius ir buvo įvertinti kaip vieni geriausių savo srityje. skaityti »

KTU ir VU pasirašė strateginio bendradarbiavimo sutartį

KTU ir VU pasiryžę dar glaudžiau bendradarbiauti kartu kuriant mokslinę produkciją, inicijuojant ir įgyvendinant bendrus projektus, keistis ir sisteminti mokslinę ir technologinę informaciją, skatinti abipusį dalyvavimą tarptautinėje tinklaveikoje. skaityti »

LEU mokslininkai laimėjo du naujus tarptautinius NORDPLUS programos projektus

Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) Lituanistikos fakultetas (LF) plečia bendradarbiavimą su Baltijos ir Šiaurės šalimis. Laimėti du nauji 2 metų trukmės tarptautiniai NORDPLUS programos projektai. skaityti »

Didžiausios Lietuvoje mokslinių tyrimų įstaigos planuose – inovatyvi pramonė

Didžiausios Lietuvoje veikiančios mokslinių tyrimų įstaigos Fizinių ir technologijų mokslų centro (FTMC) pirmajame naujosios Mokslo tarybos posėdyje buvo išrinktas jos pirmininkas. Juo tapo FTMC lazerinių technologijų skyriaus vadovas dr. Gediminas Račiukaitis, kuris nuo šiol vadovaus pagrindiniam šio centro valdymo organui. skaityti »